TV
Sveikos 🌸
situacija mano nepavydetina. Auginu 5,5 metu mergaite, pries 1,5m. mus paliko vyras ir isejo pas kita moteri po 11 metu kartu. Isgyvenau labai labai sunku laika, buvau beproto paluzus, BET siuo metu pradejo viskas tvarkytis, emociskai jau jauciuosi gerai, susiradau nauja darba, planuose daug dalyku, vaikas paaugo, tapo kiek lengviau ir susiradau drauga su kuriuo pazistami apie 1 metus laiko, esam kartu puse metu, jau realiai gyvename kartu, pamilome vienas kita ir kaip is giedro dangaus: nera menesiniu, testas teigiamas...
as soke, mes soke, vyras tam nepasiruoses, bet sake kad jam viskas nauja myli ir bandysim!
Jauciuosi prastai, galvoja ivairios mintys, net isvalymas.. dabar apie 3-4 savaites.
Tiesiog tik atsigavau ir tokia zinia, nezinau kq reiketu sakyti darbe, nes isidarbinqu pries menesi ir patikslinau, kad vaiku neplanuoju, ka reiketu sakyt tevam draugem kurie su manim buvo tom sunkiom akimirkom ir zinojo kokia as paluzus buvau, o labiausiai bijau, vel buti palikta su vaiku, ta baime mane persekios turbut visa gyvenima... nemanau, kad galeciqu dviem vaikam uztikrinti gera gyvenima viena.
Net nezinau kodel rasau, tiesiot baimes kupinos akys.. tokiam kosmose siuo metu jauciuosi.
O kas bus ateity niekas nežino, paliks, jus pati paliksit, o gal ne, gal iki grabo lentos kartu gyvensit. Jei jau atsitiko taip, vadinas taip turėjo būti, ir net blogiausioj situacijoj išeitis visada atsiras. Žiūrėkit, kitos ir penkis vaikus vienos užaugina, kiek moterų ne tik paliktų, bet ir našlių, arba dar blogiau, turinčių vyrus su priklausomybem, kur ne tik kad neprisideda prie šeimos gerbuvio, bet dar ir smukdo zemyn. O dėl darbo tai išvis ner ko galvos sukt, šeima, vaikai visada svarbiau. Vis tiek dar praeis kokie 3 mėnesiai kol darbe pasisakysit, ir tegul jie ten galvoja ka nori, iseisit i VPA o po to matysit, ar grisit, ar kitur susirasit darbą.
