Sveikos 🌸
situacija mano nepavydetina. Auginu 5,5 metu mergaite, pries 1,5m. mus paliko vyras ir isejo pas kita moteri po 11 metu kartu. Isgyvenau labai labai sunku laika, buvau beproto paluzus, BET siuo metu pradejo viskas tvarkytis, emociskai jau jauciuosi gerai, susiradau nauja darba, planuose daug dalyku, vaikas paaugo, tapo kiek lengviau ir susiradau drauga su kuriuo pazistami apie 1 metus laiko, esam kartu puse metu, jau realiai gyvename kartu, pamilome vienas kita ir kaip is giedro dangaus: nera menesiniu, testas teigiamas...
as soke, mes soke, vyras tam nepasiruoses, bet sake kad jam viskas nauja myli ir bandysim!
Jauciuosi prastai, galvoja ivairios mintys, net isvalymas.. dabar apie 3-4 savaites.
Tiesiog tik atsigavau ir tokia zinia, nezinau kq reiketu sakyti darbe, nes isidarbinqu pries menesi ir patikslinau, kad vaiku neplanuoju, ka reiketu sakyt tevam draugem kurie su manim buvo tom sunkiom akimirkom ir zinojo kokia as paluzus buvau, o labiausiai bijau, vel buti palikta su vaiku, ta baime mane persekios turbut visa gyvenima... nemanau, kad galeciqu dviem vaikam uztikrinti gera gyvenima viena.
Net nezinau kodel rasau, tiesiot baimes kupinos akys.. tokiam kosmose siuo metu jauciuosi.







