BeFree parašė:
Chi chi, paliekam mažių seneliams, o patys einam į "kiną". Nors šiaip tai lekiam namo ir ilgai bei garsiai mylimės![]()
LIUX
BeFree parašė:
Chi chi, paliekam mažių seneliams, o patys einam į "kiną". Nors šiaip tai lekiam namo ir ilgai bei garsiai mylimės![]()
LIUX
Musu bendras gyvenimas virs 10 metu, santuokoje ketveri.
Kol buvome vieni, tos aistros tikrai nereikejo kurstyti, turejome susitarima, jei tik vienas is musu uzsinori myliuko, tai tik cia ir dabar.
Gimus maziukui teko visa tai pamirsti, nes labai neramus buvo, tik uzmigdai ir nespeji iki kito kambario nueiti, jau ziurek verkia, tai labai daznai rasdavau vyra po triusikais tarp zvakiu mieganti, ar bebaigianti gerti buteli sampano, nes man tik sultys priklause...
Kaip dabar kurstom ta zidinuka? Islekiam dviese kur palike maziuka seneliams, kumyte savaitgaliui pasiima, tai tada siautejam namuos vieni.
Mes tai neturim kam palikti savo, nes vieni seneliai gyvena uz 50km, o anyta uzsieni buna o kai gryzta nenori jos ziureti, vyro brolis kartu gyvenantis nesugebes jos ziureti ir nenoriu jam palikti.
Praeita vasara buvom vieni be anytos patevio ir brolio tai oj kaip buvo gerai, laisvai
o dabar reikia laukti kada cia nors kelias valandas nieko nebus namie
Sveikos, nezinau ar cia rasau, bet nezinau kur ir rasyti.. noriu pasiguosti..nieko baisaus neivyko nu bet tiesiog.. su vyru esam septynis metus kartu, siuo metu laukiuosi pirmagimio, labai laukto ilgai.. zodziu siandien atsikeliau ryte kartu su vyru pries isvykstant jam I darba, papliurpem, pajuokavom, pasijuokem, jis mane pakuteno dar, as jam ir sakau "nu tu ir linksmuolis, su tavim niekad nebus nuobodu"..o jis I mane taip nuosirdziai paziurejo ir net negalvodamas (akivaizdziai) atsove: "o vat su tavim uztai tai nuobodu" ir ne cia ne sarkastiskai, jis sakyciau taip liudnai, su tookia liudna sypsena.. na tiesiog regis mano zmogui issprudo tiesa dar uzsimiegojusiam
zodziu as puoliau I asaras, jis mane ramint, nepykau tikrai, net jam pasakiau ir patikinau kad tikrai nepykstu, bet nieko daugiau ir neaiskinau, I darba islydejau dar su asarom akyse.. per tiek metu tikrai yra buve visokiu pykciu, bet is esmes santykiai geri, jis geras vyras.. bet dabar net ne pyktis, as ant jo nei kiek nepykstu, nei kiek, sako uz tiesa nepykstama.. tiesiog taip iskaudino, net ne tai kad isizeidziau, o tiesiog jauciuos suzeista..
zinau kad cia gyvenimiska smulkmena, bet baisiausia ir skaudziausia kad cia ir yra tiesos.. pastaruoju metu nedirbu, nes netekau darbo, draugiu pas mane lb mazai, nes persikelus I uzsieni gyventi man cia ju kazkaip ir neatsirado kolkas, bet man ju ir nereikia, kitaip tariant pati neieskau, pasidariau tokia namiseda, buvo suemus depresija kai negalejau pastoti o dar ir darbo netekau, pastojus atsigavau, daug dziaugsmo buvo, bet sveikata suslubavo, nestukiniai negalavimai neleido pora menesiu kilti is lovos.. taip kad as tikrai esu dabar nuobodyla, nu baisu, as pati zinau, bet galvojau va su laiku susitvarkys..bet kai jis sitaip pasake.. nu man baisu suprasti kad as nebeidomi savo vyrui..tikriausiai cia jau kaip ir pirmas zingsnis I santykiu prastejima, as taip manau, nes nu kas bendrauja su nuobodziu zmogum, as ir pati pastebejau kad pastaruoju metu jis man pasakydavo vis na uzsiimk kazkuo, veik bent kazka, nebuk naminukas.. ir dar pastebejau kad iseina geriau vienas pasivaiksciot nei su manim kartu, paskambina geriau draugam papliurpt, arba I zvejyba mieliau vienas isvis isvaziuoja kai anksciau temdavosi mane noriu nenoriu.. ajaj.. as tikrai nebetapati mergina kuria jis isimylejo, tada buvau studente ir dar dirbau, draugu buvo milijonas, keliones, pramogos, vos rasdavau laiko jam, jis bijodavo kad su mano gyvenimo tempu nepatems.. o dabar as vis namie ir namie..
nemanau kad butent del to jis eis ieskotis kitos (jei dar neturi) veju tas mintis salin, turiu juo pasitiket..bet vat kad nutolti gali, ir siaip kad tiesiog esu jam nuobodi tokia kokia esu.. nezinau kaip taip atsitiko, isvaziavimas gyventi I uzsieny tai lb itakojo, mano gyvenimo buda, cia tapau gryna namu moterimi zmona seimininke, norejau tokia buti, bet kol buvo darbas dar nebuvo taip.. as nepasikeisiu taip lengvai..netapsiu vel tik hop ir rupesciu neturinti nieko neplanuojanti dvidesimtmete, o ir amzinai tokia nebusiu ir nenoriu buti, man patinka mano pasirinkimas buti seimininke, o veiklos maniau susirasiu su laiku ir darba taippat, bet dabar ateina I pasauli vaikelis, ir as juk dar maziau galesiu, tapsiu dar nuobodesne, bent pirmus metus
juk to neisvengsi.. uoj kaip man skauda sirdi, as jam dabar idomense niekaip netapsiu.. plius cia gal net labiau ne del mano veiklos o del paziuru ir humoro jausmo, pomegiu.. nu zodziu esu nuobodi savo vyrui.. niekaip sitos bedos neisspresiu, jis gris is darbo, gal net geliu parves ir baltai nekaltai meluos kad as jam idomiausias zmogus pasauly, bet as jau zinau kad tai netiesa tai akivaizdu, sakykit kaip susitaikyt su skausmu ir sirdgela???
Sveikos, nezinau ar cia rasau, bet nezinau kur ir rasyti.. noriu pasiguosti..nieko baisaus neivyko nu bet tiesiog.. su vyru esam septynis metus kartu, siuo metu laukiuosi pirmagimio, labai laukto ilgai.. zodziu siandien atsikeliau ryte kartu su vyru pries isvykstant jam I darba, papliurpem, pajuokavom, pasijuokem, jis mane pakuteno dar, as jam ir sakau "nu tu ir linksmuolis, su tavim niekad nebus nuobodu"..o jis I mane taip nuosirdziai paziurejo ir net negalvodamas (akivaizdziai) atsove: "o vat su tavim uztai tai nuobodu" ir ne cia ne sarkastiskai, jis sakyciau taip liudnai, su tookia liudna sypsena.. na tiesiog regis mano zmogui issprudo tiesa dar uzsimiegojusiam
zodziu as puoliau I asaras, jis mane ramint, nepykau tikrai, net jam pasakiau ir patikinau kad tikrai nepykstu, bet nieko daugiau ir neaiskinau, I darba islydejau dar su asarom akyse.. per tiek metu tikrai yra buve visokiu pykciu, bet is esmes santykiai geri, jis geras vyras.. bet dabar net ne pyktis, as ant jo nei kiek nepykstu, nei kiek, sako uz tiesa nepykstama.. tiesiog taip iskaudino, net ne tai kad isizeidziau, o tiesiog jauciuos suzeista..
zinau kad cia gyvenimiska smulkmena, bet baisiausia ir skaudziausia kad cia ir yra tiesos.. pastaruoju metu nedirbu, nes netekau darbo, draugiu pas mane lb mazai, nes persikelus I uzsieni gyventi man cia ju kazkaip ir neatsirado kolkas, bet man ju ir nereikia, kitaip tariant pati neieskau, pasidariau tokia namiseda, buvo suemus depresija kai negalejau pastoti o dar ir darbo netekau, pastojus atsigavau, daug dziaugsmo buvo, bet sveikata suslubavo, nestukiniai negalavimai neleido pora menesiu kilti is lovos.. taip kad as tikrai esu dabar nuobodyla, nu baisu, as pati zinau, bet galvojau va su laiku susitvarkys..bet kai jis sitaip pasake.. nu man baisu suprasti kad as nebeidomi savo vyrui..tikriausiai cia jau kaip ir pirmas zingsnis I santykiu prastejima, as taip manau, nes nu kas bendrauja su nuobodziu zmogum, as ir pati pastebejau kad pastaruoju metu jis man pasakydavo vis na uzsiimk kazkuo, veik bent kazka, nebuk naminukas.. ir dar pastebejau kad iseina geriau vienas pasivaiksciot nei su manim kartu, paskambina geriau draugam papliurpt, arba I zvejyba mieliau vienas isvis isvaziuoja kai anksciau temdavosi mane noriu nenoriu.. ajaj.. as tikrai nebetapati mergina kuria jis isimylejo, tada buvau studente ir dar dirbau, draugu buvo milijonas, keliones, pramogos, vos rasdavau laiko jam, jis bijodavo kad su mano gyvenimo tempu nepatems.. o dabar as vis namie ir namie..
nemanau kad butent del to jis eis ieskotis kitos (jei dar neturi) veju tas mintis salin, turiu juo pasitiket..bet vat kad nutolti gali, ir siaip kad tiesiog esu jam nuobodi tokia kokia esu.. nezinau kaip taip atsitiko, isvaziavimas gyventi I uzsieny tai lb itakojo, mano gyvenimo buda, cia tapau gryna namu moterimi zmona seimininke, norejau tokia buti, bet kol buvo darbas dar nebuvo taip.. as nepasikeisiu taip lengvai..netapsiu vel tik hop ir rupesciu neturinti nieko neplanuojanti dvidesimtmete, o ir amzinai tokia nebusiu ir nenoriu buti, man patinka mano pasirinkimas buti seimininke, o veiklos maniau susirasiu su laiku ir darba taippat, bet dabar ateina I pasauli vaikelis, ir as juk dar maziau galesiu, tapsiu dar nuobodesne, bent pirmus metus
juk to neisvengsi.. uoj kaip man skauda sirdi, as jam dabar idomense niekaip netapsiu.. plius cia gal net labiau ne del mano veiklos o del paziuru ir humoro jausmo, pomegiu.. nu zodziu esu nuobodi savo vyrui.. niekaip sitos bedos neisspresiu, jis gris is darbo, gal net geliu parves ir baltai nekaltai meluos kad as jam idomiausias zmogus pasauly, bet as jau zinau kad tai netiesa tai akivaizdu, sakykit kaip susitaikyt su skausmu ir sirdgela???
Gandriene parašė:
Sveikos, nezinau ar cia rasau, bet nezinau kur ir rasyti.. noriu pasiguosti..nieko baisaus neivyko nu bet tiesiog.. su vyru esam septynis metus kartu, siuo metu lau…
reikia nesusitaikyt, o imti ir keisti kažką!!! aš tai ne ašaras liečiau o džiaugčiausi, kad vyras atvirai pasako, o ne kurnors nuėjęs kąnors Jums prikrečia nes Jūs "neįdomus žmogus" ;) plėskit akiratį, užsiimkit veikla įdomia, nebūkit ta nuobodyla, nes jaučiasi kad ir tai pačiai Jums nepatinka, kitaip tokie žodžiai ne ašaras sukeltų, o juoką ;)
aš vyrui irgi esu pasakius, kad pasidaręs bambeklis, o jis man savo metu irgi kad pasikeičiau, natūralu, kad žmonės keičiasi, svarbu, kad nebūtų abiems blogai su tais pasikeitimais, reikia pastoviai ieškoti kompromisų ;)
Terasoj sėdėjom ir paskaičiau temą garsiai, kad ir vyras girdėtų
tai abu taip smagiai drugystės pradžią prisiminėm
sakau dabar jau norėčiau net mašinoj, taip gerai ant tos priekinės sėdynės budavo
tai vyras jau rezgė planą kaip čia iki tos mašinos prisiviliot mane
as seksa naujai atradau po gimdymo
mes santuokoj 3 metai, o viso kartu jau 8 metai, bet kazkaip abu stengiames neapleist vienas kito. Buvom kazkaip nustoje buciuotis ne myliuko metu, bet as pradejau rodyt inciatyva ir vel tai darom. Iki nestumo tai kiekvienas barnis seksu baigdavosi
Gandriene, as prisimenu savo nestumo hormonus tai galvoju aciu die, kad mano vyras toks kantrus, nes jei man kas tokias scenas keltu tai gal ir galvon gautu
jus pasinaudokit tuo, kad esat nescia ir susiraskit su tuo susijusios veiklos
mankstos, baseinas ir pan. nes as dabar su vaiku namie bunu tai stengiuos kuo daugiau kur isvaziuoti, nes pati matau, kad kai namie ilgiau pabunu tai daugiau apie nieka ir nekalbu tik apie vaika
tai paciai jau tos snekos atsibosta
Gandriene, patarimas tik toks - del santykiu turi stengtis abu ?
Mes 12ti metai kartu, bet norim vienas kito kasdien
Reik nuolat kalbetis apie viska - kas neramina, ko tikites ir tt. Jei tylesit - po kurio laiko tiesiog sprogs tas burbulas...
Pati pasiulykit jam dviese islekt zvejot, suruoskit namie filmu vakara, pakvieskit jo draugus kartu pavakarot. O svarbiausia, niekada nepamirskit, kad esat moteris ?
Ismokit but jam idomi, nes nestumas - ne liga.
Svarbu, netapkit bumbanti namu seimininke ?
6 testuotojų vertinimai
17 testuotojų vertinimai
25 testuotojų vertinimai