vmamytev parašė:
Aš taip pat labai dvejoju, stresuoju...
Kodėl stresuojat? Dėl viruso?
vmamytev parašė:
Aš taip pat labai dvejoju, stresuoju...
Kodėl stresuojat? Dėl viruso?
astulja parašė:
Kodėl stresuojat? Dėl viruso?
Dėl viruso niekada nestresavau ir apie jį visai negalvoju.
Stresuoju, nes galvoju gal dar anksti vesti
vmamytev parašė:
Dėl viruso niekada nestresavau ir apie jį visai negalvoju.
Stresuoju, nes galvoju gal dar anksti vesti
Manau nebus taip, kad vieną dieną dings tas nerimas ir ramiai nuvesit. Kiekvienas naujas etapas ateina su savo jauduliuku ir abejonėm 🙂 žiūrėčiau pagal vaikiuką, jei bendrauja su žmonėm, nebijo, domisi nauja aplinka, tai tikrai vesčiau. Adaptacinis laikotarpis visiems būna, kam sunkiau, kam lengviau, bet vėliau pagerės viskas.
Savąjį pirmą kartą nuvedžiau 1.5m tai buvo tikrai per anksti, pagal vaiką matėsi. O dabar pats nori, gražiai pasilieka, bėga žaisti iškart. Vardina auklėtojų vardus, nebeliko "nemėgiamos". Tai tikrai neįsivaizduočiau, kaip galima nevesti, jei pačiam patinka. Didžiausia bėda tos darželio ligos, bet turbūt nedaug kas jų išvengia. Pati labai mažai lankiau darželį, tai mokykloj prisisirgau į valias. Tai klausimas, kada geriau visą tai praeiti 🙂
vmamytev parašė:
Dėl viruso niekada nestresavau ir apie jį visai negalvoju.
Stresuoju, nes galvoju gal dar anksti vesti
Faktas, kad visi skirtingi vaikučiai, bet nemanyčiau, kad dar anksti. Naa nebent bailus vaikutis, ar prisirišęs labai prie tėvelių ir nenoriai bendrauja su kitais. Na mano sūnui darželis kažkas tookio fainaus. :)) Jis labai nori į jį, va dabar dėl slogelės šią savaitę neleidžiu į daržiuką, tai jis kiekvieną dieną sako, kad nori į darželį. Ten draugų turi apie kuriuos pasakoja namie.
Prieš pradedant leisti sūnų į daržiuką, pamenu kaip aš baiminausi dėl visko, tik pirmos trys dienos buvo su kažkiek ašarėlių, po to nei sykio.
Patariu leisti, ne vien dėl savęs ar panašiai, bet dėl vaikelio, kaip jam patiks būti su grūpiokais. :))
Lorrii parašė:
Oj čia teorijų daaug. Pati psichiatrijos srityje dirbu ir kalbėjau su mūsų psichologais dėl vaiko adaptacijos daržiuke. Ir čia šita teorija ginčitina, nors žinoma gali būti ir taip. Viskas individualiai. Bet jeigu vaikas pats prašosi į darželį ir su nekantrumu persiauna batukus, bėga į grupę su didžiuliu džiaugsmu sutikęs bendraamžius tai tikrai nereiškia, kad jis taip parodo jog jam ištiesų ten nepatinka, ar reiškia, kad neprisirišęs prie tėvų, ar jų nemyli, tai ir reiškia, kad jis džiaugiasi, kad jam patinka toje kompanijoje. Kaip sakė psichologė, kartais ir yra taip kaip vaikas rodo, kaip vaikas sako, o ne kažkokios tiesos, kurios yra teorinės, kad ne visada reikia kažką įmatyti kartais taip ir yra kaip yra. Čia kur Jūs davėte pvz kalbama apie adaptaciją, jos pradžią ir tai tikrai visiems negalima šito taikyti.
Sveikos, nerimauju ir as siek tiek del darziuko, kaip seksis adaptuotis. Bet tikrai manau bus jau kur kas lengviau nei butume lanke pries metus. Juk dabar jau visai kitas vaikas, jos supratimas, bendravimas, kalbejimas yra. Labiausiai nenoriu visu darzelio ligu, bet kas ju nori.... O praeitais metais beveik ir nesirgo, nes laika leido su mociute. Siais metais pradziai planuoju leist tik iki pietu miegelio. Noriu, kad po truputi adaptuotusi.
JurateJuratuke parašė:
Sveikos, nerimauju ir as siek tiek del darziuko, kaip seksis adaptuotis. Bet tikrai manau bus jau kur kas lengviau nei butume lanke pries metus. Juk dabar jau visai…
Aš ir džiaugiuosi, kad turėjau galimybę palaukt metus. Dabar galim ir pasneket apie darželį, papasakoju, ką ir kada reiks daryt, pati man sako, kad mama negali eit į darželį, nes durys mažos, mama sulauzys 😀 bet aišku, galiu pasakot kiek noriu, adaptacija, manau, bus sunkus laikas 😬
14 testuotojų vertinimai
3 testuotojų vertinimai
2 testuotojų vertinimai