2016.10.30 12:25 (prieš 9 m.)
lapsa parašė:
Ir as nusiraminau ,nes is aplinkiniu isgirstu,kad lygtai nemoku augint,kad pasak ju darau taip,o nekitaip su vaiku ir kad turiu daryt taip,kaip viena,ar kita mama a…
Su savo komentarais tikrai visi galėtų patylėti. Ypač užknisa - išsilepinsi ant savo galvos. Po velnių, aš turiu vienintelį vaiką, ir jis nusipelnė viso mano dėmesio, jau geriau vaikas bus kiek palepintas (jei neatitaikysiu to viduriuko tarp didelės meilės ir lepinimo), nei jausis, kad jam trūko tėvų dėmesio. Aš taip užaugau (tėvai mane savaip mylėjo, bet dėmesio ir meilės trūkumą aš nuolat jutau), ir mano vaikas taip niekad nesijaus.
O labiausiai nervina, kad labai daug kas, kai tik pasidžiaugiu ir pasigiriu, kad mano vaikas ramus ir pakankamai lengva auginti (o taip ir yra, nes jam tiesiog nėra ko verkti, kai tam užbėgu tik irzlumui kylant), VISI sako - palauk palauk... Su piktžiuga
Dantys dygs, pradės ropoti, reikės visur saugot.
O aš kaip tik laukiu, smagu kai toks mažas, bet bus dar smagiau, kai augs, juk bus galima su juo susikalbėti, kartu žaisti, visur eiti ir vsiką jam pasakoti. Mano nuomone, bus tik džiaugsmas (na gerai, bus ir sunkumų, bet džiaugsmo daugiau
), bet kažkodėl visi nori pabrėžti, kad bus tik sunkiau, tipo, veltui čia aš džiaugiuosi.
Kas tiems žmonėms pasidarę