Gimdymo istorijos (be komentarų!)

«1 20 30 3335 38 Kitas »

Ringailiux

Jogaila 9 m. 3 mėn.

Živilė 10 m. 9 mėn.

2018.06.15 19:36 (prieš 7 m.)

Pirmo nėštumo metu išėjau į dekretą 5 mėnesių (va taip supuolė atostogas pasiimti prieš dekretą). Ilgiausias mano gryno tinginiavimo laikotarpis gyvenime Žinoma skaudėdavo šonus, kojos tindavo kaip kaladės, strijos atsirasdavo kas minutę (vieną turiu ant pado net). Bet visi aplink mane šokinėjo, popino, tad dienas leidau žiūrėdama filmus, siuvinėdama ir skaitydama... Geri laikai buvo... :skraidau-padebesiais: Terminas buvo 12 dieną. Aš jokių kursų nelankiau, tik ginekologės paklausiau, kada jau važiuot į ligoninę, nes visgi Holivudo filmai nėra patikimiausias šaltinis :oops: Jokių paruošiamųjų sąrėmių, jokių gleivių kamščių, nieko nepatyriau :nezinau: Gyvenau sau karalienės gyvenimą ir tiek. Sekmadienį, 9 dieną, svečiuose laukėm jaunėlio vyro brolio iš kito miesto, turėjom planų visą dieną pramogauti. Ryte atskėlus nueinu į wc ir... kažkaip keistai čia šlapinuosi... lyg ir ne, bet krioklys bėga... :hmmm: Išlendu ir sakau vyrui "Man rodos nubėgo vandenys. Nors gal ir ne. Nežinau. Žodžiu skambink broliui, kur jis (turėjom iš autobusų stoties pasiimti), nes mums dėl visa ko reikia į ligoninę nuvažiuoti." Tad ramiai išsimaudėm, susiruošėm, pakeliui į ligoninę dar brolį nuvažiavom pasitikti, buto raktus jam duoti. Jokių sąrėmių nejaučiau, tai kaip ir neaišku ar čia tikrai vandenys buvo - žodžiu, nėra kur skubėti :ir-nesakyk: Atvažiavus į priėmimą lipu iš mašinos ir tik šliūkšt per kojas. Ne, šį kartą šimtu procentų vandenys Apžiūri, paguldo mane 11 val. Iki 15 val nieko nevyksta. Su vyru juokaujam, skaitom knygas... O kad visas gimdymas būtų toks :skraidau-padebesiais: Ateina daktarė ir sako, kad mane reikia skatinti. Na gerai... Reikia tai reikia. Bet aš iš karto įspėju, kad nenoriu jokių nuskausminamųjų, nes bijau adatų. Po dviejų valandų vyrui liepiu surast kas daro epidūrą. Man dzin tos adatos, dzin, kad anesteziologas vyras mano marškinius kaip šaliką ant kaklo užkėlęs ir sėdžiu kaip mane mama pagimdė jo akivaizdoj. Jau dzin :chichi: Dar po poros valandų jau mykiu per kiekvieną sąrėmį (epidūras man veikė lygiai pusvalandį, o paskui skausmas grįžo pilnai tik kojų absoliučiai nejaučiau iki kito ryto). Anesteziologas man aiškina: "Tvardykitės! Kokia jūs mama būsit jei tokio skausmelio neištveriat?". Pasiūlau tarp sąrėmių jam įspirt į kiau... ir pažiūrėt kaip jis tvardysis. Daktarė atėjus irgi rėkia, kad nustočiau čia baubt - tikrieji skausmai dar net neprasidėjo. Ir iš viso liepė paleist vyrą namo. O tai niekas nevyksta, tik 5 cm, o aš čia kaip princesė visus ant blakstienų laikau. Na vyrą paleidžiu. Palatoje lieku visiškai viena. Ir tada jau man visai prasideda sąmonės aptemimai. Jau imu kalbėtis su dievais. Laimei vienintelė akušerė užėjus nusprendžia patikrinti - o gal ne šiaip sau čia princesė alpinėja :hmmm: 8 cm! Skambinu vyrui. Per 1 val ir 15 min kol jo nebuvo prasidėjo gimdymas :oh Kojas sustato - aš jų visai nevaldau. Liepia stumt tarsi kakočiau. Ok. "Kakoju" Šaukia man nebestumt ir kvėpuot. Ok. Tada vėl stumt. Prisimenu iš filmų čia ilgai truks šitas stumk-nestumk, aš išprakaituosiu visa... Ir mano mintis pertraukia keistas vaizdas - man tarp kojų iškelia kokį tai keistai mėlyną ateivį ir sako viskas. Kaip tai viskas??? :shock: Aš tik du kartus tespėjau pastumt :nezinau: Uždeda ant krūtinės ir sako "Laikyk. Dabar čia tavo". O...K... O čia ilgam laikyt? Paskui kas nors tuo ateiviu pasirūpins? Na kas nors kas turi supratimą kaip elgtis su šitokiais padarais? :unsure: Ir vėl mintis pertraukia - atima padarėlį, sukviečia pusę ligoninės, sugrūda rankas iki alkūnių man į gimdą ir bando perplėšt iš vidaus. Blecha! Gimdyt buvo niekis, palyginus su tuo ką šitie mėsininkai išdarinėja! Bet nebeturiu jėgų pabėgt, tad guliu, klykiu... girdžiu daktarės balsą: "Mes jai trigubą epidūro dozę suvarėm. Ji nieko nejaučia. Šiaip klykia" Atsimerkiu ir virš savęs pamatau anesteziologo veidą, kuris aiškiai byloja, kad pagaliau jam dašilo - epidūras IŠ TIESŲ nė velnio neveikia. Akys atsiprašo, rankos spaudžia mano rankas ir sako "Laikykis". Vėliau sužinojau, kad neatsidalino placenta, prasidėjo milžiniškas kraujavimas iš gimdos ir tie "mėsininkai" realiai išgelbėjo man gyvybę. Ačiū. Ir atleidžiu už visą ką jie prikalbėjo iki tol Viskas truko 17 valandų (nuo to rytinio wc skaičiuojant).

Antras nėštumas... Na ilsėtis man tikrai neleido Nors turėjau pagalbą 24 val per parą - mano tėtį. Atėjo termino diena. Ir jaučiu kad tikrai tikrai mano milžiniškas pilvas sumažėjo. Tarsi balionas savaitę po baliaus - toks gerokai minkštesnis, mažesnis, pabliuškęs. Bet vandenys tikrai nebėga. Pamaudenimus jaučiu jau dvi savaites, kiti ir stipresni būna, bet jie absoliučiai nereguliarūs ir būna užeina porai valandų ir praeina lyg niekur nieko. Nueinu pas ginekologę - vandenų kiekis ant apatinės ribos, nors jokio nutekėjimo nematyti. Gaunu siuntimą į Santariškes. Važiuoju taksi, nes vyro iš darbo netrauksiu kol tikrai nepradėsiu gimdyt. Ten mane apžiūri, pareiškia, kad mano ginekologė nieko nemoka ir išsiunčia namo. Po dviejų parų man nuojauta sako, kad pilvas tikrai bliūkšta kaip senas balionas. Santariškės vėl siunčia namo ir liepia nustot tais taxi važinėtis kol neprasidės gimdymas. Bet po dviejų dienų aš vėl ten. Jauna daktarė sako, kad viskas gerai su tais vandenim, bet atvažiuot už dviejų dienų dėl visa ko - mamos nuojauta negali meluoti. Ji man liepia kolegoms meluoti, kad nejaučiu judesių - kitaip ir vėl išvarys kaip kokią paranojikę. Na vėl važiuoju. Kaip visada pasiimu tik mažutę tašytę į gimdyklą, nes negi tampysiuos lagaminą pirmyn atgal :ir-nesakyk: Šį kartą vėl mane apžiūri jauna rezidentė ir sako - vandenų sočiai, keliaut namo. Bet aš pasinaudoju koziriu ir prašau, kad mane apžiūrėtų labiau patyręs gydytojas. Ateina rezidentų vadė, apžiūri, išbara rezidentus, kad žarnų nuo vaisiaus vandenų atskirt nemoka ir guldo tiesiai į gimdyklą - vandenų pasirodo telikę tik dvi saujos (kai pradūrė tiek teištekėjo). Bet jie atrodo normaliai. Vėl tenka skatinti, nes kaklelis 3 cm, vaikas "ore" sėdi, o veikla neprasisdeda. Norėjau spyruokliuot ant kamuolio, vaikščiot po palatą... Aha :nemanau: Vaikas ilgą laiką be vandenų, būtina nuolat stebėt tonus, tad išsiderėjau tik kamuolį ir tai su sąlyga, jei tonus galės aiškiai matuoti. Jokių spyruokliavimų ir šiaip geriausia gulk mamyte ant nugaros ir kentėk. Kas svarbiau - vaiko gyvybė ar tu? Ir kur tavo vyras? Kai užtaisyt tai buvo, o dabar kur prapuolęs? :oi-pikta: Na šiaip tai vyras darbe :unsure: Paskambinau, kad "guldo, veikla nevyksta, atvažiuok kai galėsi, tik užsuk namo lagaminą paimti". Vyras atvažiavo tuo metu kai aš jau baubiau įsitvėrus į akušerės ranką ir maldavau jos tik manęs nepalikti vienos, nes nesvarbu ką sako jų kaklelio matavimai, aš jau tuoj tuoj gimdysiu, jaučiu, kad pareina. Akušerė man šaukia nutilt ir jokiu būdu nestumt kol gydytoja neleis. Baubiu, laikaus iš paskutinių nestumdama ir laukiu kada gi pagaliau ta gydytoja teiksis užsukti. Atėjo. Matyt nusprendė užkimšt, kad kitų gimdyvių savo baubimu nenervuočiau. Ir surprise surprise! Gi tikrai mano organizmas stanginasi prieš mano ir jų valią Tad sako: "Gerai. Įsitaisyt moki?" (viską moku, netrukdykit savo kvailais klausimais, aš čia biškutį užsiėmus) "Stumk". Jezau! Aš šitų žodžių jau kokį pusvalandį laukiau kaip gervė giedros!!! Stumiu. Galva jau. Kol kvėpuoju tarp sąrėmių su laimės ašarom akyse kaip užsukta daktarei kartoju "Ačiū. Ačiū. Ačiū", kad leido pagaliau stumti. Antras stūmimas. Viskas. Vyras gauna progą nukirpt virkštelę (fui, kaip šlykštu, nenorėčiau būti jo vietoje), o aš negaliu patikėti kokio grožio mano sūnelis, mylėsiu jį iki mėnulio ir atgal visą amžinybę :wub: Nugirstu, kad laukia užgimstant placentos. Tai ištaikius progą dar rimtai pasistengiu išstumt ir ją. Dėl visa ko Išlindo šį kartą pati. Na ir gerai. Nuo "Guldom" iki "Labas, Jogaila" praėjo mažiau nei 4 valandos. O vyrui liepiau man priminti, kad turim du, porytę ir ačiū, mums TIKRAI nebereikia trečio. NIEKADA

2018.07.06 11:38 (prieš 7 m.)

Tiek graziu istoriju!jei kam dar reikia gimdyti neskaitykit manosios!😁😢
Tai va terminas buvo rugpjucio 19(dirbau iki rugpjucio10kazkur)labai lengvas nestumas nors priaugau virs 20kg,apart nakti traukiancias kojas ir hemaroju del kurio ejau i priimamaji😰
Laukiu laukiu kada pagaliau tie vandenys nubegs dienos eina o man nieko,prisiskaiciau graziu istoriju va vandenys nubego nulekem i ligonine ir pagimdziau,skausmas biski didesnis nei menesiniu tik jau nesidaryk epiduro visos agimde ir tu pagimdysi(tai gerai ad nuejau i pokalbi ir pasirasiau ad jeigu ka man ji suleistu)ir nebijau laukiu toliau(aisku kas savaite i tikrinimus pas gine),ir26 diena pagaliau ejau skatinimo(gyvenu ne lietuvoj nezinau kaip ir paasikint grubiai tariant su pirstais praplete gimda siek tiek),truputi skaudejo bet pakenciama.iskeliavau namo,truputi kraujuoju bet pasake jog normalu,pradejo salintis tas vadinamas kamstis,tai jau buvau laiminga nes siek tiek ir maudeno sakau gal jau ir pagimdysiu🤔.
Atejo vakaras.miegot negaliu maudzia skauda.bet galvoju vyrui dar.nesiskusiu dar pakenciama,nakti uzmigt negaliu maudzia bet ir pakenciama galvoju na dar irgi negali but bet 4nakties nusprendziau vaziuot i priimamaji,ten.nuejus pasake jog tie cm kuriuos praplete tie ir liko zodziu vaziuok namo dar ne saremiai.tik gryzus namo skausmas nenupasakojamas,as greit i vonia.po dusu nes girdejau jog labai padeda ir tiesa sakant kokioms 20min palengvejo,bet veliau vel toks pat skaumas net judet negaliu asaros pacios rieda net rekt negaliu atrodo mirsiu.na ir mes atgal i priimamaji kol laiptais nulipau(gyvenam 3aukste)kol i masina atsisedau zodziu...nuvaziuojam sako kentek dar tik 2cm,sakau gal galima epidura nes mirstu,sako ne be 4cm negalima islauk😢,neklauskit visa nakti be miego ir su tokais skausmais.lyg gyva kas pjaustytu,na bet dave palata ir vel as i dusa.nes kitaip galvoju nualpsiu,isauso sekmadienis as vis skundziuos rekiu iki kol nepagulde i gimdymo sale,o ten skausmai tokie pat as rekiu ant visu akuseriu ant vyro,mane vel i dusa ir ziuri jos i mane ir maniskis duse su manim man visi padet nori masazuot nugara ir tt.o as rekiu nelieskit manes ir eikt lauk is cia nera ko ziuret kaip zmogus kencia(aisku zodynas zymiai baisesnis buvo nes jau nebesuvokaiu nieko).vel as lauk is to duso nes jis padeda kokioms 15/20min prasau maldauju kad mane tikrintu gal jau atsivere iki4cm tam epidurui,ir pagaliau po visu kanciu 6vakaro suleido,tai 2val pamiegojau nes buvau ziauriai issekus,praejo 2val ir vel maldauju suleist nes sakusmas nezmoniskas,suleidzia ir as nejauciu jokio palengvejimo sakau apgaudinejat man vandeni leidziat as mirsiu darykit cezari ir tt.zodziu ko tik neprisakiau...na ir vaikstau guliu ant kamuolio.sedziu su savo skausmais rekiu kaip isprotejus sakau pjaukit ir meskit lauk sita vaika as jo nenoriu ir kokiu tik kitu baisybiu neprisakiau nes manau jog nervai ir protas nuo skausmo.nebelaike ir laukiu o kaklelis kaip neprasiveria taip neprasiveria,sitaip kankinausi iki 12nakties kol pagaliay akusere pasake jog jau galiu stumt nes jau atsivere(nuo 6iki 12leido epidura,bet nieko nepadejo apart tas pirmas 2val).na ir prasideda vandenys nenubego tai ten juos lyg ir nuleido kai stumt pradejau dabar nepasakysiu nes ne tas galvoj buvo bet atsimenu jog gimdymo metu)na ir sako kai saremis uzeina.stumk o kaip stumt ir susikoncentruot kai tokiuose skaumuose jau nuo sestadienio,be miego o jau pirmadienio rytas!as ten rekt zviegt ant akuseres visokiu zodziu...taip geda dabar...vienu metu.buvau isvarius visus is palatos nes buvo sueje 12daktaru tarp akuseriu ginekologiu ir anestezisciu(ta vakara gimdziay tik as tai gal neturejo ka veikt).sakau iseinu as i kita ligonine cezari kad man darytu nes jus nenorit,atsistoju nuo kedes ir nei zingsnio zengt negaliu is skausmo tik pajudu ir ateina saremis ir vel mirstu,zodziu paliko viena palatoj nes niekaip neklausiau akuseres ir aisku stebi tena mane pro krasteli ka as darau,o as nieko gryzau ant kedes kai saremis uzeina vel stumu kiek galiu.gryzo akuseres ir po tokiu pykimusi ir rekimu(as ant ju)atejo dar gine su ranka padejo stumt nuo krutines,ir taip bestumdant nuo 12nakties galiausiai ipjove ir 3,45 gime mergyte.tai po viso to streso ir nukraujavimo buvau trumpam nualpus,na bet cia menkniekis palygint su visu gimdymu😁
Po gimdymo siuvo tai ten jau ir skausmu.nebeskaitau,o va hemarojai kokie isejo tai vaikeli 2savaites atsiset.negalejau vaiksciojau kaip nzn kas uzpakali butu,visur su savimi pagalve nesiojaus ir aisku stengiaus is.namu neit😁.tai va mergaitei 10men o atsimenu viska lyg vakar,sako viskas uzsimirsta,bet man kol kas ne,o kai gulejau dar 5dienas ligoninej tai palatoj pasikeite dar 2mamos(po dvi palatoj)ir pasakojo savo gimdymus.kurie su saremiais truko 2/4val tai.neisivaizduojat nervai nelaikydavo ju klausyt.
Taip kad jei kitame gyvenime dar sugalvociau gimdyt tai tik cezari nes vistiek po to tokio gimdymo pjuvio ir hemaroju atsigavau po dvieju sav lyg cezari buciau turejus,bet bent jau be saremiu😁

Zodziu po tokio baisaus mano pasakojimo tureti vaikuti yra kazkas nuostabaus ir jei reiketu ta pati iskesti aisku pakartociau.bet dar vieno gimdyt nebesiryzciau.gerai jog pasitaike kantrios ir nuostabios akuseres kuriu atsiprasinejau paskui nzn kiek kartu ir jog viskas laimingai baigesi,bet nuo siol visoms patariu tik cezari😁(atsiprasau uz nerislu pasakojima.ir skurdu zodyna bet ilgai negynu.lietuvoj tai sunku issireikst)

17

Saulute82

Darija 7 m. 11 mėn.

Martin 7 m. 11 mėn.

Kiril 7 m. 11 mėn.

2018.07.11 15:55 (prieš 7 m.)

Mano maziukai gime 34+1 d., atitiko 33 sav.
Nubego vandenys 4 ryto mazdaug, bet nedaug, tai pirma nesupratau, galvojau apsisiusiojau, nuejau i tulika apsitvarkiau. Atsiguliau, bandziau miegoti, pilva skaudejo labai, bet nesureiksminau, nes paskutiniu metu daznai skaudejo, vyras 5 ryto i darba isejo, 7 ryto nuejau i tualeta, vel sliukst ir pasikeite isskiros, tada supratau, kad jau. Paskambinau vyrui, tas su darbine krovinine masina parleke ir nuveze i Santariskes. Santariskese buvom apie puse devyniu, kai patikrino, jau buvo zali vandenys, CP padare, pirmas gime Martin 11: 08, jis ir kaltininkas, kad nubego vandenys, dar pakakojo. Jo svoriukas 2360, 48 cm, 11: 09 gime Kiril, 2190, 42 cm, 11 :10 gime Darija 1620, 41 cm.
Antra para israse ir pervede i Santariskiu vaiku ligonine, man buvo blogai, visai pasikelt negalejau. Kita para dave siuntima atgal i Santariskes i ginekologini, patikrino, pilnas buvo pilvas kresuliu, net nenuskausmino, krapste juos, pagulde, 5 paras vale su vaistas ir antibais man ten viska, trys kartus teko naudoti sutraukiancius vaistus gimda, nusikraujavau ziauriai, man ir taip buvo po CP prasidejusi mazakraujyste, sulasine buvo du pakelius kraujo, bet to jau buvo maza, alpau ir niekas nieko. Tik gerk gelezi, kuri nekilo, nes kraujidino mane. Kai israse atgal pas vyra su vaikais vos paejau, vyras galima sakyti parnese. Jo deka pakeitus kita gelezies preparata, kuris geriau savinosi, atsistojau ant koju. Taip pat visavertis maistas, su ligonines maistu dar nusilpau, jokiu darzoviu beveik, atnesa pieniska, kai tau negalima, nes nesisavina gelezis, o vyras neprilakstis , nes reikia rupintis trim maziukais. Dziaugiausi, kad jis mane is ten galima sakyti isnese, nes tikrai galejau dar nusibaigti. Dar ypac patiko, kad vienas gydytojas viena sako, kitas kita. Dazniausiai rezidentai yra. Eksperimentuoja su zmogaus sveikata, vienas pasake israsant, kad antra karta manes nereikejo kraujidinti, nes kresuliai patis valosi. Bjauriausia, kad guodzia taip, tipo neverk, dziaukis, kad nenumirei, cia kas antrai taip buna. Man net pienas normaliai po tokiu emociju net neatsirado.
Gime leliukai 06 07, namucio isleido 06 29. Jau isivaziuojam po truputi, mergyte tinginiuke del valgymo, berniukai patis puikiai lapnoja.

juracka..

Rėjus 6 m. 11 mėn.

Aleksandras :* 12 m. 4 mėn.

2018.07.18 11:21 (prieš 7 m.)

Kokios ydomios jūsų visų istorijos 😊😊
Na as neturėjau komplikacijų jokių....
Apart tik kad daug vandenų bet iki galo susinormalizavo... Priaugau 12kg
Terminas nustatyta buvo 2013-12-28..bet aš vaikščiojau kaip 16-iolikinė aišku paruošiamieji kankino ir mėšlungis kojų.... Labai šonus traukdavo naktim miegot nemiegodavau bet viskas labai gerai.
Atėjo terminas.. Aš vis laukiau... Laukiau iki 29d.patikrai...nieko tik kažkoki trikdziai bet išleido atvažiuot rytoi dar.. Atvažiuojam vėl trikdziai siunčia jau y klinikas... Gryzom pasiėmiau taše daigčiukus ir važiuojam... Klinikos... Ligoninės kvapas tikėjausi ilgai but nereiks.... Guldo..
Apžiūra jų krapstymas skauda... Pakraujuoji viskas gerai... Guldo tikrina sąrėmių dažnumą. Jiem rodo stiprokus sąrėmių nedažnus... O man vos vos tik aš jų nejutau tokiu... Paguldė y palatą sako laukiam rytojaus rytoi skatinsime.
OK pabuvau su savais nusliauziau y palatą atgal jo... Sunkoka pilvą turėjau lyg dvynukų o aš neaukšta smulki. 😅
Aha prabuvau keles valandas.. Ir vėl apžiūra vėl praėjo keletą min kėlė y gimdymo palatą prie aparatų.. Visa nakty sąrėmiai stiprus o aš vos vos jaučiau... Sulaukiau ryto 9h atėjo gydytojas... Apžiūrėjo gan malonus švelnus.. Nuleido vandenis o tada visos pramogos prasidėjo sąrėmiai.... O vaikeli ar taip turi skaudet???? Žiūrėjo kaklelis tik 3cm kietas ir trumpas kaip ir per peržiūras....
Bet tuoi ėmė širdelės tonai mažėti... Extra cp lipt y vezimely vėl sąrėmiai o dieve suklumpi net 🤔🤔🤔🤔😅😅😅😅
Tai va: po visko puse dienos atitirpinejau maniau nusikasysiu visa niežti net....
Gimė mano brangiausias 2013-12-31 11:03 46cm ir 2680kg 41+3 savaičių ❤️❤️❤️❤️pipiriukas
Išleido po savaitės laiko, y antra para gavau pas save pasiimti jau vargom kabojom abu verkėm buvo visko 😍😍😍😍

2018.08.28 16:00 (prieš 7 m.)

Na ir aš pasisalinsiu savo istorija. 😊Gimdžiau ne Lietuvoje,smalsumo dėliai internete peržiurėjau kaip atrodo gimdymas,ko tikėtis,na pirmą vakarą buvau šokiruota,ašaros riedėjo skruostais,tačiau kitą dieną viskas pasimiršo. 🙂Na ir mano stebuklėlis turėjo gimti 2018.06.05. Tačiau jau 05.21 vakarą iškrito kamštis,buvau dideliam strese kadangi žinojau jog turi būti skaidrus,kartais su kraujo priemaišomis,na ir teko vykti į ligoninę patikrinimui. 00.00 Pažiūrėjo ir pasakė kad greičiausiai likęs senas kraujas,beabejo patikrino jog prasidėjo paruošiamieji sarėmiai ir pasakė kad šiandien arba rytoj sugryšiu. 🤔Na ir prasidėjo visas linksmumas 02.00,pabudau nuo skausmų,sekiau laikroduką jog sarėmiai trunka po minutę tačiau nereguliarus,ėjau į dušą viena kartą,truputi nuėmė skausmą,sekanti kartą nuėjus jau nebepadėjo. Bandžiau ir siubuoti įsikibus į kriauklę,tačiau 04.00 jau supratau jog laikas vykti į ligoninę nes skausmai tapo reguliarus ir prasidėjus sarėmiui labai padėjo klupojimas ant kelėnu. Tik nuvykus į ligoninę nubėgo vandenys na ir nuvedė mane jau į palatą.Buvo atsivėrė galbut 6cm,lipau į vonia,naudojau ozono kauke (kuri tikrai kuri laika labai pagelbėjo) na o atsivėrus 8cm skausmai tapo nepakeliami,pasiprašiau epiduro( prisimenu lyg vakar kai man pranešė jog prieš mane laukia dar 3 gimdyvės,galvojau jog numirsiu nepagimdžius,atsisukus į duris įsivaizduodavau kaip ji ateina,o mintyse skaičiavau kiek sarėmiu dar iškesiu) , suleidus epidura pavyko ir numigti,teko pasinaudoti 2 kartus.Akušerė klausė gal nebereikia kaukės tačiau nesutikau jos atiduoti visa gimdymą, ramiau jaučiausi laikydamą ją savo rankose.😊 atsivėrus 10 cm pradėjau stumti,po valandos teko suleisti skatinamuosius. Po dviejų valandų ištiso stumimo pasirodė mano saulytė 😍 vyras stovėjo kojų gale,viską stebėjo bėi juokais komentavo kiekvieną žingsnį ,jog plaukučius turi,kad nosytė jau matosi,jaučiausi kurkas ramiau kai žinojau jog vyras ją jau mato 😊 taigi mūsu mažylė gimė 13.24 ir svėrė 3.394kg,. pavadinom vardu Arija . Po 11 valandų kančios laikėme ją savo rankose ir negalėjome patikėti kad ją jau galime apkabinti ir bučiuoti 😊 ❤️ Beabejo plyšau,teko siūti,tačiau tai jau buvo nebesvarbu,o praėjus 3 mėnesiams jau svajojame apie antra vaikuti❤️ Na ir linkiu visoms lengvo gimdymo,ir kad tai nepaliktu blogų atsiminimų apie tą dieną kai pirmą kartą savo rankose galėjote pagaliau laikyti visą savo pasaulį🌎❤️

19

E.Va

Evelina 6 m. 4 mėn.

Gabrielius 8 m. 2 mėn.

2018.08.28 18:39 (prieš 7 m.)

Aah, faina paskaityti 😊 pasidalinsiu ir as savo istorija.
I prieziura lankiausi Mazylio GN, ten ir planavau gimdyti. Bet turbut ne siaip yra pasakymas "tu planuoji, o Dievas juokiasi".
Siais metais, teko nemazai paguleti ligonineje. Atsigriebiau su kaupu, nes gyvenime neteko guleti. O atsiguliau, kai buvo pilnos 33 savaites. Gripu susirgau, niekaip nepavyko paracetamoliu numusti temperaturos tai lekem tiesiai i klinikas. O jau streso, baimes turejau, vis galvojau kaip mano sunutis laikosi, ar viskas jam gerai. Klinikose pragulejau 2 savaites. Viskas gerai praejo. Isleido namo kovo 8. Tai jau tokia laiminga buvau, kad viskas gerai, kad toliau ramiai pilvuka auginsiu namie.
Kovo 12 nuejau pas savo priziurincia ginekologe, paeme tepineli del streptokoko.
Tiesa, ta diena, keistai gaktikauli skaudejo, puskavau kaip pingvinas. Grizau namo, po tyrimo. Atsiguliau po pietinio pogulio. Guliu, guliu ir jauciu toki pliurpt. Pagalvojau, kad eilini karta slapima nelb nulaikau ir nuejau i wc. Pasidariau reikalus, vel atsiguliau ir jauciu vel pliurpt. Nu jau galvoju, juk ka tik sysiojau ir viska tikrai issysiojau,ne jau vandenys kapsi?! Nusoviau vel i wc, sysiot tikrai nenoriu. Pasitiesiau wc pipieriaus ant grindu ir atsistojau virs popieriaus, truputi palaukiau ir ziuuuuriu kapsi, kapsi. Viskas aisku, vandenys lasa! Greitai soviau prie tasiu, pabaigt detis likusiu daiktu (kaip nujausdama, diena pries susikroviau pagrindine manta). Vakare vyras nuveze, buvo beveik 9 vakaro. Priemime paziurejo, prie gydytoju akiu vandenys vel pliurpt. Skausmu nejutau, atsiverimas kai tuo metu ziurejo buvo tik 3 mm, saremiu nejutau.
Nuveze i laukianciuju palata, ten jau gulejo dvi pirmakartes irgi laukiancios.
Na atsiguliau, nieko nejauciu, dar laisvai galejau miegoti. Bet visai neismiegojau nes palatos drauges tiesiog uzsiknarke 😁
6 ryto (kovo 13 d), jau pradejau kazka jausti, taip lyg kazkas truputi panasaus i lengva menkiu maudima. Nu dar guliu, bandau snausti. 7 ryto, jau labiau skauda. Jau nueinu iki sesutes, sakau, kad skauda. Paaiskino kaip skaiciuoti, kas kiek laiko kartojasi. Na dar valandziuke praejo, o man jau lb lb skauda, jau net su savo vaiksciojimu pir yn ir atgal, dejavimu palatos kaimynes nugasdinau. Jau nebegaliu laukti, vel nupedinu iki sesutes, sakau kad jau nebegaliu, kad akusere pakviestu.
Pakviete akusere, uzrase tonus, patikrino kakleli (nu bet kaip skaudejo, kai tikrino), sako jau 5 cm - i gimdykla! Nuveze i gimdykla 9 val ryte. Man jau balti arkliai, nu lb lb skaudejo. Prasiau nuskausminamuju, tai sake kar suleis. Salia kitoje gimdykloje, gimde dvynukus. O man vis stipreja, stipreja skausnas, kaip nesulaukiu taip ir ner nuskausminamuju. Jau vyrui liepiau, kad ieskotu daktaru. Tai atleke sesute, sako daktarai pas gindyve kuri dvynukus gimdo, kad tuoj ateis suleis nuskausminamuosius. Taip laikas ir praslinko. Pagaliau daktarai susibego, apziurejo, vel lb skaudejo, sako jau 10 cm! Bet dar galvute iki galo neisistate. Tai dave duju pauostyti. Tiesa, dujos nenumalsina skausma, bet susuka smegenys (lyg isgerus) tai kitaip ta skausma supranti. Tai dar su dujom, kuri laika pabuvau, iki kol galvute isistate. Pagaliau, galima stumti, sakau "kaaaakuuu" noriu. Keturi stumiai ir 11:34 val gime mano princas. Maziukas (35 sav + 5 d), 48 cm, 2720 g.
Gavo 9 balus pagal apgar skale. As nei plysau, nei kirpo mane. Viduje vos, vos ibrezimas buvo.
Dabar mano sunutis yra 67 cm ir 8,7 kg (bet cia rugpjucio 7 d patikros duomenys). Dabar jau bus didesnis.

Leara

3 m. 4 d.

Aronas 7 m. 9 mėn.

2018.11.12 19:44 (prieš 7 m.)

Kiek mums moterims tenka istverti..
Siandien jau .. savaites nuo tos dienos, kai mano gyvenimo dziaugsmas isvydo si pasauli, o as vis dar gyvenu vidiniu ir isorinio veidrodzio skausmu..
O musu ilgos keliones istorija prasidejo taip..
39 nestumo savaite buvau paguldyta i ligonine skatinti gimdymo del auksto kraujo spaudimo. Per visa diena, kas 2 valandas, geriau 5 skatinamasias piliules. Viskas prasidedavo 8 valanda ryte, baigdavosi su didziuliais spazmais nakti ir bemiege naktimi. Juk viska viduje per prievarta plesia nuo vaistu..
Viena diena, antra, trecia, katvirta - paleidzia namo pailseti, nes mano isvarvejusios akys jau izdave, kad begalo pasiilgau namu ir poilsio. O ka kalbet kad pries akis dar laukia gimdymas, o poilsis svarbiausias, kad tureciau pakankamai jegu jam.
Ir stai, naktis, kuri pradejo didziasis kancias.. atsikelus nakti i tualeta, tik pakilus is lovos nubego vandenys. Pusvalandis laiko ir prasideda didziule agonija! Pakeliu vyra, skambinu i ligonine, o ragelyje isgirstu, kad dar tik prasideda saremiai ir kad vaziuoti butinybes nera nes dar bus mazai prasiverusi gimda. Padedu rageli ir pradedu rekti kas 2 minutes is skausmo, tokio skausmo, kad pakeliu viso namo, 3 butu kaimynus. Sedejau ir norejosi tik viska dauzyti aplink save. Nebeistverus, liepiau vyrui surinkt mano tases ir uzkurti masina. Iki ligonines pusavalandis laiko. Vargsas mano vyras, ir stojo, ir stabde, ir turejo apvaziuot kiekviena sulini kuris tiesiog atrode per kiekviena mano kauliuka pereina skusmu. Atvaziavus i ligonine sesute nedvejovams nusiveza mane i palata patikrai, parodo kaip kvepuoti kad maziau eikvociau jegu rekimui. Galiausiai paguldo, nes kompiuterio rodmenys parodo 100% saremio spazmus, o prasiverusi gimda tik 2cm. 3 valandas praleidziu karstame duse, pasikeicia ligonines pamaina.. o dieve, kiek dar ju pasikeis iki kol mano angelas ateis pas mus. Po duso spazmai sumazeja, bet neilgam. Pradedu vel rekti taip, lyg tuoj stumt tureciau. Galiausiai jau maldaudama prasau seseles, kad duotu kazkokiu vaistu nuo skausmo, nes tvert nebeimanoma. Nuspredziamas daryte epidiuras. Vyro akys, atejus medikui kuris atliko man epidiura, izdave, kad tai ka dare man uz nugaros kele didziuli skausma ir jam, bet dar didesni kele matyt mane besivartancia is skausmo ant lovos. Po epidiuro pavyko pora valandu pamiegot. Tik staigai pradedu jausti kairiajame sone skausma. Toki skausma, kad viskas atrodo kas buvo pries tai gryzta su kaupu. Sesute iskviecia medika atlikusi epidiura ir procesas su ilgiausia adata kartojasi antra, trecia, ketvirta karta. Taip, man buvo atlikti 4 epidiurai is naujo, vis i nauja nugaros slankstelio vieta. Nepaisant to kad mano nugara jau buvo subadyta, o as bandziau susitaikyti su kogero viso gyvenimo lydinciais jos skausmais, i vena dar buvo pumpuojami skatinamieji vaistai, tik sy kart didesnemos dozemis. 30 valandu agonijos. Noro tiesiogine ta zodzio prasme - mirt kad tik viskas baigtusi. Galiausiai, kai jau guliu su 4 atliktu epidiuru, rankose dujokauke kuria svaiginaus atejus skausmui, asarom, akim kurios nebeprasimerke, kunu kuris nebenorejo nuo skausmo judet ir raitytis. Buvo priimtas sprendimas atlikti cezari. Klausiat kodel jis nebuvo atliktas anksciau? Nes musu leliuko rodmenys buvo geri, jam buvo viskas gerai. O tu moterie, kankinkis, norek mirt, nes taip sudeliota gamta tau.. per tas 30 valandu man tai atsiverdavo tai vel uzsiverdavo gimda, gimdos sieneles ne kiek neplonejo. Daktarai tiesiog nesuprato is kur tokie skausmai kai realiai nieko viduje nevyksta. Ta dien guledama, na kitaip sakant besiraitydama palatoje, priemiau 4 kitu moteru gimdymus, na kaip cia pasakius priemiau, tiesiog rekiau su jom, o kartais net garsiau uz jas. Kai kitoje palatoje nutildavo rekimas, po minutes kitos pasigirsdavo laibas ir plonytis leliuko verksmas. Asaru tik pagausedavo alyse suvokus, koks sunkus kelias mano vaikeliui ateinant i si pasauli. Bet dar sunkesnis atrode man. Kol kvepavau dujokauke, vyrui buvo atnesti rubai persirengti, nes mano drasuolia nusprende kad nori but salia per operacija. Galiausiai atvaziavo medikai su lova. Ir kai tik atsiguliau i ja, atrodo viskas skausmas i kulnus nukrito! Galvoje sukosi tik viena mintis ‘man tuoj operuos!’ Si mintis gazdino labiau uz skausma, juk ne syk dar neesu operuota! O dieve, paimu vyra uz rankos ir pradedu jo klaust - gal dar galime palaukt, gal dar nereik operacijos, as dar atrasiu jegy savyje pakentet, tik neveskit manes ten. Bet tam jau buvo per velu, juk sutikima del jos jau daviau. Ilgais baltais kolidoriais veza mane, akyse raibuliuoja ligonines sviesos, o galvoje sukasi mintis kas dabar bus. Ir stai as operacinej. Tiek bijau, kad jei tureciau jegu virpeciau kaip lapas papustas vejo. Suleidziami vaistai i nugara, padaroma pusine narkoze. Kaip gwra! Nebejauciu skausmo. Jis pranyko. Bet nejauciu ir puse kuno! Apsidairau aplink operacine, o daktaru gausumas net nustebina. 2 daktares prie mano galvos, 2 prie koju, 1 prie vyro, dar 1 prie kompiuterio viska registruoja. Ir stai pasako lemiama zodi ‘mes dabar pjausime’. Koks baisus jausmaa, tu viska jauti o negali jausti skausmo. Jauti kai tave pjauna bet istiesu nieko nejauti? Ta akimirka kai pradejo isimineti leliuka man buvo ilgiausia. Mano vyrutis ant tiek nenorejo i si pasauli, kad visaip kovoja su daktarais net isimimas is manes. O tiksliau ji plese is manes, daktare net kojom atsispyrusi i operacini stala ji isiminejo, man visi organai viduje vartesi! Ir minute kita, isgirstu ir as savo laimes balseli. Ji staigiai nunes i kita kambari apziurai, vyras iseina is paskos, o man prasideda dar viena kovojumo su likimu dalis. Pradedu atsijungineti, isgirstu kaip monitorius pradeda skleisti garsus del mano sirdies dazniu mazdjimo, mane pradeda valdyti saltis ir miegas. 2 daktares laike mano rankas, nes drebejau taip lyg priepuolio istikta, kita leido vaistus i vena, pyle skyste i burna, atmerkinejo akis. Ir stai ateina nano vyrai! Vyras prinesa man mano vaikiuka, bando padeti ji ant mano krutines. O as prasau patraukt, priepuolia toks stiprus kad net negaliu isiziureti i vaiko bruozus ar jis bent i mane panasus. Vyras apimtas panikus patraykiamas nuo manes su vaikeliu. Daktarai toliau laiko mane, kiti siuna pjuvi. Dar 3 valandaa praleidau renimacijoje nematydama savo vaikelio, kol pagaliau normaliai pradejau atgaudineti samone. Tada ir supratau, as kaip isdarynetas kumpis! Mane pjauste kaip koki mesos gabala. Nuo tos akimirkos mano pasamone sutriko, buvau tokia paluzusi ir nusikankinusi, kad teko prasyt sesers pagalbos. Vyra isleidome namo, sesuo padejo rupintis leliuku kai buvome perkelti atgal i gimdyviu skiriu. Tik po puses paros pradejau jaust kad turiu kojas, bet ir pajauciau savo visam gyvenimui priminanti randa. Galvojat tai lengva isgyvent? Oj ne. Galvojau kad gyvenime patyriau viska. Bet man per sias 32 valandas prabego gyvenimas pries akis. Reikejo mokintis viska is naujo. Be skausmo atsistot. Be asaru paimti vaikeli i akis. Be pasikukciojimu nueiti ramiai miegot iki kito vaikelio kelimosi valgyti. Sakot kad gimdymas nuostabus dalyka? Nuostabus, mes atvedi nauja zmoguti i si pasauli, bet moteriai - pabaiga moteriskumui. Siandien 3 menesiai kpo gimdymo o as atvirai sakau, nekenciu saves. As savo vaika myliu begalo! Givybe buciau paukojus gimdymo diena. Bet patykekit tokios zaidzos moters sieloje lieka visam. Ir tegul mane papjauna visos lengvai gimdziusios mamos. Bet mano gyvenimas apsiverte po gimdymo. Dabar noriu tik 1 vaikelio, kuri auginu. Geroau uzauginsiu viena nuostabia asmenybe, negu kankinciau dar syk save.

Magda Lena

J 3 sav. 4 d.

2018.11.13 20:48 (prieš 7 m.)

Parašysiu ir aš savo gimdymo istoriją.
Visą nėštumą ginekologė sakė, kad neišnešiosiu iki termino (07.27), nes pas mane dviragė gimda, mažai vietos, dėl to gali gimti anksčiau laiko. Savaitė liko iki tos dienos, o ženklų mažai, kad kažkas artėja, buvo kelis kartus nestiprūs paruošiamieji sąrėmiai. Ginekologė davė siuntimą į ligoninę, kad spręstų ką su manimi daryti. Ligoninėje liepė atvykti kas kelias dienas užrašyti tonų. Šeštadienį (07.28 ) užrašant tonus jie tiesiog ėmė ir dingo, vaikas nejudėjo, seselė puolė skambinti budinčiai gydytojai, o aš rami guliu, nes žinau, kad vaikas gal miega užsisukęs, gydytoja pasakė, kad arba šiandien gimdysi arba gulėsi ligoninėje kol ateis ta didžioji diena. Su vyru praleidome vakarą gimdykloje, bet nieko neįvyko, tonai atsirado, buvo nestiprūs sąrėmiai, bet kaklelis nesivėrė. Pirmadienį (07.30) gydytojų konsiliumas nusprendė skatinti gimdymą, norėjau pati gimdyti, kelios tabletės, rezultatų nulis, nieko neįvyko, sąrėmiai buvo silpni, vaikas nenorėjo kraustytis visus koridorius su vyru apvaikščiojome, kad pasiskatinti, bet nieko nebuvo. (07.31) 3 valandą nakties atsibudus išgirdau tokį pokšt ir pasidarė truputį šlapia, o kai atsikėliau tai vandenys plūstelėjo, šaukiu vyrą (kartu nakvojo ligoninėje), kad prasidėjo! Po gydytojos apžiūros perkėlė mus į gimdyklą, sąrėmiai buvo silpni, nors jutau skausmą kaip mėnesinių pirmą dieną, vaikas visai nejudėjo, kaklelis nesivėrė. Nusprendė nieko nelaukti ir atlikti CP, nes vaikui grėsė pavojus. Vyrui sakau, kad baisiai bijau, kad tik vaikui būtų viskas gerai ir kad bijau dūrio į nugarą (nepernešu adatų). Dar sugalvojau, kad reikia nueiti į tualetą, akušerė atlėkė, šaukia:”koks tualetas, greitai į operacinę”. Toje operacinėje taip buvo šviesu, ne taip, kaip gimdykloje, visi bėgiojo, skubėjo, man reikėjo dar nugarą kažkaip išriesti anesteziologei, bet iš antro karto pavyko įdurti, tiesą sakant jau nepamenu, ar labai skaudėjo. Jutau, kaip ant mano kojų padėjo instrumentus ir klausiau, kada pradėsit, o jie, tai kad tu jau perpjauta, o aš bijojau, kad vdruk nesuveiks nejautra ir 4:47 val. girdžiu mažylio verkimą, sakė nespėjo išimti jau pradėjo verkti, parodė jį man, stebuklėlį mūsų, nuvalė ir atnešė pamaitinti, vaikiukas iš karto suprato ką daryti Gimė mūsų vyrukas beveik tokių pačių duomenų kaip tėtis, 51 cm, 3220 g. Nors virkštelė buvo apsisukusi aplink kaklą, mažylis gavo 9/10 balų. Vaikiuką po maitinimo aprengė, įteikė vyrui pooperacinėje palatoje, o mane siuvo ir komentavo, apžiūrinėjo, juk įdomu dviragė gimda, sako:”tai čia viena kiaušidė?”, atsakau:”kaip viena, turi būti dvi!”, Gydytoja:”a, va, yra, yra”. Nepamenu, kaip mane perkėlė į pooperacinę palatą, ten vyras čiučiavo sūnų, fotkinosi, o mažylis kumštį susikišęs į burną miegojo, aš gulėjau drebėdama. Vyras padėjo labai kol atsistojau ant kojų, turėjo išmokti ir sauskelnes pakeisti ir aprengti ir užpakalį nuplauti, viską pirmą kartą darė, seselės jį taisė, kai kažką ne tą padarydavo. Kolegė darbe sakydavo, kad lengva toms, kurios turėjo CP, nepajaučia gimdymo, perpjauna ir turi vaiką. Nelabai dabar su tuo sutinku, nes viskas praėjo žiauriai greitai, bet atsistatymo laikas ne iš maloniųjų, kai guli lovoje, kraujuoji, kiekvienas beveik judesys, tai skausmas, kai ėjau pirmą kartą į WC, tiesiog verkiau nuo skausmo, bet pati kalta, neprašiau nuskausminamųjų, galvojau ištversiu. Bet viskas dabar tvarkoje, nugaros neskauda, tik rando vietą kartais pamaudžia.
P.s. ginekologė, kuri operavo sakė, kad man nelemta pačiai gimdyti, tik CP, nes gimdos kanalas nėra paslankus. Ačiū šiuolaikinei medicinai, nes kitu laiku nei manęs nei sūnaus nebūtų.

2018.11.21 23:43 (prieš 7 m.)

Savo suneli pagimdziau 40aja savaite, Gruodzio 24d... arteja sventes, todel ir as gyvenau tomis nuotaikomis, apie nestuma kazkaip nebuvo net minties. Nuojauta kuzdejo, kad visgi veluos🤔Todel kaip ir dabar pamenu, kupina jegu Gruodzio 23d. buvau mieste, paieskot dar likusiu dovaneliu ir su dziaugsmu laukt tu Kuciu, nes apetitas tuo metu buvo nezmoniskas😂 Na kaip ir nebuvo tiketasi, ta nakti nubego vandenys, atsimenu galiu ir bijau pajudet😁Pradejau visa drebet, prikeliau vyra ir sakau viskas, jau prasidejo😂 Taciau saremiu jokiu nebuvo, teko laukt...Ligonineje kai paskambinau, sake eit pagulet, pamiegot ir laukt...nu tikrai kur cia uzmigsi🤔vietos sau neradau...is leto, is leto prasidejo kazkokie skausmeliai. Paskambinau vel, ir aciu Dievui man ,,leido" atvaziuot, nes cia Anglijoj labai jau nelengva isiprasyt, zinau kelis atvejus kai busimos mamos vos negimdydamos atvaziuoja, o pries tai buvo isprasytos😥na zodziu, mane jau isileido, tai svarbiausia. Ciupau savo jau seniai sukrauta tase, vyra ir mes pakeliui i ligonine. naktis, ziema, salta. as drebu, bet turbut kiek ne nuo salcio, kiek is jaudulio. Atvykus i ligonine, personalas buvo tiesiog super. Pamenu pamatavo saremiu dazni ir t.t bet buvo dar ne laikas. Vandenys bego ir toliau, net neisivaizduoju kiek litru galejo isbegt per ta para😂atvyko ir vyro mama, atsimenu as jai sakau jei ir toliau tai bus, tai galeciau gimdyt ir gimdyt😂per menesines buvau jautusi astresnius skausmus.. daug vaiksciojom po ligonine kad viska pagreitint, bet tas nepadejo, maziukui buvo labai smagu turbut pilve. pradejo leist skatinamuosius, o va tada ir prasidejo. Raiciausi kaip kirminas ir verkiau is skausmo, galvojau mirsiu, nes tokiam skausmui buvau nepasirengus. buvo baisu, sesutes vis klausinejo ar darom CP, bet as kategoriskai nea. iki tol buvau nusprendus be jokiu nuskausminamuju, bet negalejau. skausmai buvo kuo toliau, tuo labiau nebepakeliamas. po ju pagerejo, bet velgi neilgam, skausmas gryzo gimdant. Trumpai tariant kai reikejo stumt, nu niekaip, stengiaus is paskutiniuju, taciau sunelis nelindo 🙁pasirodo buvo kazkaip ne taip uzsisukes. Cezariui buvo jau per velu, teko replem, ko labai bijojau ir pergyvenau. na bet jau kaip nuveze i operacine, buvo dzin, norejau kad tik greiciau viskas baigtusi. kelios minutes ir turejau savo mazyli rankose 🤗Znyples dideles zalos aciu dievui nepadare suneliui, tik zanduka subraize, bet jau po savaites nieko nebeliko. Kaip pirmas gimdymas tikrai mane ibaugino, buvo visko, sklandziai niekas nevykp, truko siek tiek maziau nei para. bet guodzia tas, kad daktaru pagalba gime sveikas ir labai grazus😍o mane aisku siuvo, turejau antibiotiku kursa, buvo isimetus infekcija, aukstas pulsas ir tt. jauciuosi tikrai nekaip. bet laikas gydo visas zaizdas, ir jau suku minti apie antraji, juk kazkada reiks, kai sunelis paaugs🙄😉

13
2018.12.16 12:19 (prieš 7 m.)

Kai pastojau dar gyvenau Olandijoje, sužinojus apie mažyli nutarėm grįšt į Lietuvą. Pilvukas išryškėjo tik pabaigoj nėštumo todėl niekas iš aplinkinių nė nenumanė kad jau artėja pabaiga Terminas buvo Spalio 5 tačiau atėjus dienai taip nieko ir nesulaukiau, daktarė liepė palaukt dar teis dieneles jei nieko nebus važiuot į priimamajį, taigi taip ir padariau. Patikrinęs daktaras nuramino sakydamas kad viskas yra gerai, mažylis pasiruošęs ateit į pasaulėlį ir paleist namo manęs nesiskubino, taigi paguldė. Dieną jaučiausi kuo puikiausiai, bet naktis atrodė košmaras, beveik visą naktį nepavyko užmigt per skausmus, o seselės nenorėjau kviest kažkodėl maniau kad nieko ji man nepadarys sakys kentėt ir tiek tai ir kenčiu kvailutė naktį 😃 Iš ryto atėjus seselei papasakojau kaip jaučiausi tai dar pasakė jog reikėjo kviest tok ir nežiūrėt kad naktis. Personalas iš tikro buvo begalo fainas visą tą laiką kol buvau ligoninėj. Taigi ryte man skausmai aprimo guliu sau laiminga plepu su palatos panelėm, video sau žiūriu kaip niekur nieko. Pagaliau ateina akušerė ir išsiveda mane patikrinimui, na ir ką atsivėrimas 5cm, sako panele tik į gimdyklą ruoškitės tai kokius 5 kartus paklausiau ar čia rimtai, ar nejuokauja ir belekiek kartų sakiau "tai man jau kviest vyrą? Viskas gimdau?" Dabar pagalvojus tai neįsivaizduoju kaip jai neatsibodo mano tie patys klausimai 😂 Tiesiog tuo metu taip gerai jaučiausi kad negalėjau patikėt jog jau į gimdyklą reikia ruoštis, paskambinau vyrui sakau viskas atvažiuok jau, tam viskas miegas tą pačia sekundę išsisklaidė jau mikčiot vargšelis pradėjo supratau tik tiek kad pasakė a jau, kodėl dabar, aha atvažiuoju staigiai 😂 Atvažiavo gal per 5min laukiam sau palatoj kol išsives į gimdyklą, aš vos nestrakalioju kaip maža mergaitė iš laimės, vis dar negaliu patikėt tuo kas vyksta, skaudėjo tik tada kai sėdėt norėjau. Nuėjus į gimdyklą visos žiūri į mane nustebusios kad nieko nejaučiu o atsivėrimas vis didėja, parodė kamuolį, dušą sako va jei reikės aš tik numojau ranka sakau ai nereiks. Apie 11val atėjus akušerė nuleido vandenis va tada ir prasidėjo visi smagumai, ko tik nedariau aš ten, vos keturiom per skausmus nevaikščiojau niekas nepadėjo, vyras bando ramint tai dar tas moralų gavo kad mane kalbina 😂 Epiduri jau buvo per vėlu, tai suleido kažkokius nuskausminamus kitokius, nežinau kas ten buvo bet tikrai padėjo. Sakiau vyrui kad kai prasidės pats gimdymas jis išeitų, tačiau kai liepiau jau jam palikt palata jis nepaliko o ginčytis jau ir nebebuvo jėgų, taigi jis pasiliko, ir džiaugiuosi nes padėjo išlaikyt tą skausmą per patį gimdymą. Pradėjus stūmt pasirodo viską stūmiau į "veidą" tai pasipuošiau raudonai visa, norėjo jau ir kauke atsivešt mažylį ištraukt, nes galvytė matos jau o veiksmo nevyksta, sekundė kiekviena buvo labai svarbi, jau ir akušerė pradėjus pykt ant manęs, sulėkė ten visi pas mane, bet paskutinę akimirką susiėmiau labiau, užteko dviejų kartelių ir išgirdau mažylio verksmą mintyse tik pagalvojau "Pagaliau" Mūsų Domukas gimė Spalio 9d, 53cm 3,425kg šiaip pats gimdymas truko neilgai kiek jau kalbėjo akušerės. Dabar sveikas drūtas vaikinukas tik šypsos visiem, nemaniau kad toks mažas žmogeliukas man atneš tiek daug laimės, begalo esu laiminga, ir jei reiktų tai pakartot kartočiau nors ir 1000 kartų, nes visi tie sunkumai atperka viską kai pamatai mažylio spindinčias akutes ❤

21