indreu parašė:
Tai kad isvis po pietu nebebuna dakatru, lieka internai ir rezidentai, bent jau musu onkologiniam korpuse, kol jie skaito istorija(visa romana) zmogus ir numirsta.
Bet kaip baisu tam rezidentui... Kai pamenu tas situacijas, kai nėra su kuo tartis, o nieko negali pats spręsti... Giminės puola, daktaro neprisišauksi. Tada padarai, kaip išmanai, o po to gauni į ragus nuo daktaro, kuris atseit tave kuruoja. Anesteziologijos rezidentūroj, pamenu, operacinėj nuskausmini ligonį, ateina rezidentėlis operuoti. Kažkas nesigauna jam, puoli ieškoti budinčio daktaro. O jis ... miega, jam pom, sako, tvarkykitės kaip išmanot. Ne visi, aišku, taip darydavo, bet būdavo. Tas rezidentėlis prakaituoja, tu irgi, o už lango naktis...Dar eilėje kelios operacijos, o ką gali pakeisti?.. Dabar, kai jau esu ne rezidentė, o gydytoja, griežtai pasakau laiką, kiek toleruosiu rezidento eksperimentus, o po to turi ateiti daktaras, kuris patikėjo jam operuoti, ir sutvarkyti reikalą.. Žodžiu, rezidentai ne savo valia tampa atpirkimo ožiais.






