vilko dukra parašė:
puziumka mano situacija buvo labai panasi i tavo. kazkiek skirtumu gal buvo. bet as labai dziaugiuosi, kad nutariau palikti vyra ir nekankinti nei saves, nei vyro, nei mylimojo. labai sunku yra viska pradeti is naujo. bet tereikia tam pasiruosti ir zengti ta zingsni.
kiek supratau nusprendei likti su vyru. saunu. linkiu, kad butum laiminga. bet niekada nesakyk vyrui kad buvai neistikima. tikrai nesupras... ir neatleis...
isteisu ilgali galvojau ka daryti ir kaip toliau elgtis.Teko rinktis ko as istikruju noriu ir ko man reikia,ar noriu pastovumo ir to ka dabar turiu,ar man reikia nezinomybes,bet buti su zmogumi kuri labai myliu... zinoma,galejau pasirinkti lengviausia kelia,issiskirti su vyru ir pradeti nauja gyvenima su kitu zmogumi. Bet tada iskylo klausimas,ar meiluzis manes su laiku nepaliks?ar sugebes priimti ir myleti ne tik mane bet ir mano vaika? Ar sugebesiu su juo gyventi,nes jo daznai nebuna lietuvoje,jis daznai keliauja darbo reikalais,velai grysta namo nes sedi iki isnaktu ofise. Ka reikes daryti tada,jei busiu palikta? to as neistverciau. Nes neimanoma pazinti zmogaus per vienerius metus. Budama salia jo skraidziau lyg ant sparnu,tik poto teko nuo tu sparnu tekstis i zeme
Buvau labai laimynga,lepinama,geidziama, man nuolat kartodavo,kad esu jam reikalinga,kad visada mane palaikys,kad ir kas benutiktu,kad visada bus salia,kad lauks...kas man nieko netruks,kad mano gyvenima pavers pasaka.Bet jis nesuprato vieno dalyko,as isimylejau ji,o ne jo pinigus. Man is jo nereikejo nieko,tik jo paties,jo artumo,jo sypsenos kiekviena ryta... uztai ir pasirinkau pastovuma,o ne nezinomybe.







