2016.03.21 09:32 (prieš 10 m.)
Beveik pries menesi gryzta mano vyras girtas ir atsigula miegoti. Staiga suniui pradejus loti, mazyle pasoka is miegu ir pradeda stipriai verkti, as paimu ja ant ranku ir supdama bandau nuraminti ir toliau uzmigdyti. Vyras atsiseda ir pradeda jai judinti galvytr kad arsibustu ir atsimerktu, bet su tokiu nepatenkintu veidu kad pona kazkas prikele. As ant jo uzrekiu kad vaika isgasdino, ir kad ji nemiega. Matot ponas neissimiega, o juk naktim man reikia keltis...
Kita diena vel gryzta isgeres, bet jau maziau, as su juo nekalbu nes neturiu ka su girtu kalbeti...
Mes miegam vienoje lovoje kaip brolis ir sesuo, mes per diena pasakom vienas kitam kelis zodzius ir tai kas liecia vaika...
Ir viena vakara matau kaip jis nusiima vestuvini zieda... is ryto paklausiu kodel 9 metus ziedas netrukde ir nespaude o va 10-tus metus pradejo maisyti, atseit pirstai tirpsta.... kai as dirbau ir man pirstai tirpo bet ziedas netrukde...
O va vakar neiskentus paklausiau, ar as tokia bjauru kad su manim negalima kalbeti ar net paziureti? Nu atsakymas buvo toks kad as pati susiraukus... o as juk neklaunas kad issisiepus vaiksciociau... pas mane veido bruozai tokie kaip piktos ir ka man padaryti, anksciau tai netrukde...
Paskui paklausiau, gal man su mazyle iseit? Atsakymas nuskambejo... kaip nori... Ir man suspaude sirdi... as jam atsakiau kad galiu iseiti ir vaika galesi lankyti kada nori...
Stojo tyla... As sedziu zaidziu su mergaite, jis priseda ir klausia kaip tai neziuriu i tave, as jam ir atsakau kad kalbedamas net kontakto nera akiu... nulis...
Jis pabuciuoja ir ima aiskinti kodel zieda nuseeme...as jam praedau sakyt kad daugisu laisvo laiko vaikui skirtu, o ne prie kompo zaistu, po darbo tegul, bet per iseigines su vaiku ne 30min reikia buti... jis man atkerta kad ji tik manes ir iesko ir kviecia... o ko reikia kad ji noretu kai visa diena su manim buna...
As apsiverkiu ir pasakau jog iseiti as noriu ir as iseisiu, nes noriu turet savo gyvenima su seima atskirai o ne skruzdelyne gyventi... mes su jo tevais gyvenam.
Jis klausia kas man trukdo... pirmas dalykas atsibodo kad kaskart kai uzmigdau mergaite tai suo su lojimu prikele... atsibodo kad kas ryta i kambari ilenda uosviene, ir iskart prie vaiko...
Ir isvis juk negynesi iki mirties su tevais.
Vakar jau atsigules apkabino mane, ir atsikeles pries darba gerdamas kava pabuvo su mergaite, kol as vonioj susitvarkiau.
Nezinau, ar yra dar kazkokie jausmai tarp musu ar ne, bet pasakiau jam kad del vaiko kartu gyventi nebuti...
Nezinau ar cia parasiau ar ne , bet taip viskas ant sirdies gulejo