Sveikos. Matau, seniai kas berašė, tai gal su savimi pasikalbėsiu, bent tiek
Pastaruoju metu labai suprastėjo santykiai su mama, ir nevisai suprantu kodėl. Tiksliau, įtariu
visada džiaugiausi, kad gerai sutariame, kai užaugau, pradėjau savarankiškai gyventi, niekada nesikišo, bet visada mielai laukdavo namie priruošus vaišių, su mano vyru taip pat gerai sutarė. Ir tik prieš kelis metus kažkaip pradėjau jausti, kad nepritampu šeimoje, kad kažkaip kitaip mane vertina. Aš mamai ir sesei tokia teisuolė atrodau, pavyzdžiui, joms keista, kad mes su vyru galime paskųsti policijai girtą vairuotoją ir panašiai, maždaug esame teisuoliai skundikai
dabar, kai santykiai labai pablogėjo, vis pareina tokie laip flashback'ai iš kelių paskutinių metų, kai pasijusdavau atstumta, bet tada nesureikšmindavau. Pavyzdžiui, prieš kelis metus laidojom tėtį, mama sėdėjo, verkė, aš priėjau ir paklausiau kaip jautiesi. Jos reakcija buvo pikta, susiraukė ir pasakė kažką panašaus į atstok.
Arba kai pastojau, ir net nejučiom sudejuodavau besistodama ar besisėsdama su dideliu pilvu, abi su sese " ko čia vaidini, kiek galima". .
Po to pastebėjau, kad jos su sese vis daugiau bendrauja, jei atvažiuoja mama į svečius, tai pas mane užsuka pietų, o daugiau jos dviese kažkur laiką leidžia. Važiuoja kartu atostogauti. Aš siūliau kelis kartus, ir dabar siūlau vasarą kartu važiuoti, niekada nesutinka, mykia.
Pabendrauti išvis neįmanoma pasidarė. Dabar kelis sykius pas ją svečiavausi su dukra po kelias dienas (3-4), kol vyras būna komandiruotėse. Bandau kažką pasakoti - tyla. Bandau klausti ko nors- numykia. Vienintelis dalykas, ko nepamiršta kartoti, tai kokia aš bloga motina. Ir kaip iš manęs vaiką vaikų teisės atims
mano dukra jai yra karalaitė, princesė, viską jai perka, labai myli, žaidžia, rūpinasi. Ir aš žiūriu ir nesuprantu, kaip gali mano vaiką mylėti manęs nekęsdama. Pavyzdžiui, pavargus priguliau pagulėti per vaiko pietų miegą, pamatė, komentaras: "kiaulė". Susirgo vaikas praeitą savaitę (beje pirmą kartą) - pro sukąstus dantis iškošė: kas tu per motina...visą vakarą mane ujo, kokia aš netikus, kaip blogai vaiką rengiu, kodėl vandens nevirinu gerti, kodėl tą kodėl aną.
Grįžau namo anksčiau nei planavau, stengiuosi nebendrauti, bet aišku vis atrašau, kai paklausia, kaip anūkė gyvena. Kaip aš gyvenu, kaip laikausi viena be vyro (išvykęs), nei sykio nėra pasiteiravusi.
Nežinau ,man gal artėjančios kalėdos viską sujautrino
gal aš perdedu?