Taip ir negimęs kūdikėlis (pas angeliukus) (Archyvas iki 2023.03.17)

«1 230 460 461463 465 480 500 Kitas »

Aushriuks

39 sav., liko 11 d.

Olivija 3 m. 9 mėn.

2021.08.30 13:12 (prieš 4 m.)

Giotto parašė:
Foruma skaičiau ilgai, tačiau pati parašyti nedrysau. Nėra nieko skaudžiau, kai turi gimdyti ilgai laukta savo angeliuka ir žinoti, kad jo neteksi, kad neauginsi, n…

Kaip as Jus suprantu... As savo istorijos taip pat pilnai nesu parasius cia. Tiesiog 28 savaite suzinojom, kad musu vaikelis turi patalogija, kuri su gyvybe nesuderinama. Ir gydytojai kelis variantus dave: arba vaikas mirs pilvely, arba mirs iskart gimes, o jei nemirs iskart, tai teks gyvent po aparatais neaisku kiek laiko:ar kelias minutes, ar kelias dienas. Nutraukt nestumo jau nebuvo galima, skatinti gimdymo daktarai ir daktarai neapsieme, nes nenorejo pakenkti man-tiesiog, kad greiciau po naguralaus gimdymo pati atsistatyciau ir galetume is naujo planuot. Tad mes turejom laiko susigyvent su netektim, kad ir kaip sunku ir skaudu buvo. Nesiot vaikeli, jausti judesius, bet zinot, kad jis negyvens-sirdis plyso, svajones duzo i sukes. Ir su tuo skausmu sirdy isnesiojau iki 37 savaites savo maziuka, jis gime negyvas. Mums siule paziuret, palaikyt, klause akusere, ar norim, kad uzdegtu zvakute - mes visko atsisakem. Zinau, kad jis buvo tobulas mums, bet negalejau ziuret - per daug sunku buvo. Nors jautemes su vyru labai stipriai, tuo metu nei vienos asaros. O tik palengvejimas, kad musu vaikuciui nereikes kankintis, nereikes gulet po aparatais, kad jam tikrai danguje geriau nei butu buve cia. Siule Kauno klinikose ir psichologo pagalba, bet mes atsisakem jos taip pat. Tik buvo atejus socialine darbuotoja, pasikalbejom kokios galimybes del laidojimo ar kunelio palikimo, nes mes apie tai nieko nezinojom. Is visos sirdies tikiu, kad musu angeliukas sugris ta pacia siela, bet kitu kunu. Meldziu Dievo, kad dar karta leistu buti nescia (nesvarbu, ar naturaliai, ar su med.pagalba, kaip ir si karta) tik kad viskas butu laimingai 🙏 Stiprybes ir tikejimo mums visoms, kad turi ir mums pasisekti, turim sulaukti sveiku stebukliuku.

SunMoon

11 m. 11 mėn.

2021.08.30 13:18 (prieš 4 m.)

Braškė43 parašė:
Vėl laukiatės?

Dar ne

tygra

Mergaitė 3 m. 8 mėn.

2021.08.30 14:21 (prieš 4 m.)

SunMoon parašė:
Taip, planiskai. Bet, su GKN negalimas, daugiavaisis nestumas ir 16sav, per velai apsiuvo. Reikia, iki 12sav apsiuti. Gydytoju klaidu, buvo daug

Ech deja, tik 1% moterų turi GK nepakankamumą, galbūt iš gydytojų pusės dar ir patirties stoka.. 🤷‍♀️

_Green_

7 m. 3 mėn.

2021.08.30 14:28 (prieš 4 m.)

Aushriuks parašė:
Aciu Jums labai, nuraminot. Kaip gerai, kad yra si grupe ir galim visais sirdies skausmais pasidalint (aisku, geriau butu, kad jos isvis nebutu 🙏). Stiprybes mums v…

Tikrai galite juoktis ir dziaugtis gyvenimu. Vien liudeti labai sunku ir mes to nepakeltume turbut.
Man kazkas ligonineje sake, kad psichologo pagalbos reikia, kai nbeislipi is liudesio ir gedulo. Gedulas pradzioje yra visiskai naturali ir normali busena ir jos nereikia "gydyti". Pas mus yra organizacija, kuri teikia "gedulo palydovus" - nezinau kaip juos lietuviskai pavadinti. Tiesiog specialistai, kurie "padeda" gedeti, liudeti... Bandysime su ja susitikti kita savaite. Zinau kad vyksta ir tevu susitikimo grupes, bet nezinau dar ar noresiu ten eiti. Gal...
Kartais atrodo susitvarkysiu su viskuo, o kartais, taip kaip siandiena, atrodo nezinau kur detis is liudesio, ilgesio ir nevilties...

SunMoon

11 m. 11 mėn.

2021.08.30 14:47 (prieš 4 m.)

tygra parašė:
Ech deja, tik 1% moterų turi GK nepakankamumą, galbūt iš gydytojų pusės dar ir patirties stoka.. 🤷‍♀️

Deja, % daug didesnis yra.

Pisces

A 3 m. 3 mėn.

2021.08.30 14:50 (prieš 4 m.)

SunMoon parašė:
Taip, planiskai. Bet, su GKN negalimas, daugiavaisis nestumas ir 16sav, per velai apsiuvo. Reikia, iki 12sav apsiuti. Gydytoju klaidu, buvo daug

Aš įsivaizduoju kaip pikta ant gydytojų turėtų būti. :unsure: Bet jie ne dievai. O gal ir patirties su tokiais atvejais stoka, kaip sako tygra.

_Green_ parašė:
Zinau kad vyksta ir tevu susitikimo grupes, bet nezinau dar ar noresiu ten eiti. Gal...

Man kartais norisi tokios grupės, kad rasti atsakymus kaip išgyventi savo taip lauktų vaikų netektis. Bet gyvenu ne sostinėje ir tokių niekas nedaro. :oh

SunMoon

11 m. 11 mėn.

2021.08.30 14:54 (prieš 4 m.)

Pisces parašė:
Aš įsivaizduoju kaip pikta ant gydytojų turėtų būti. Bet jie ne dievai. O gal ir patirties su tokiais atvejais stoka, kaip sako tygra.

Patirties turi tikrai. Bet, medicina nera visagale ir del daug dalyku, ji mums tiesiog negali padeti

Aushriuks

39 sav., liko 11 d.

Olivija 3 m. 9 mėn.

2021.08.30 14:56 (prieš 4 m.)

_Green_ parašė:
Tikrai galite juoktis ir dziaugtis gyvenimu. Vien liudeti labai sunku ir mes to nepakeltume turbut.

Jei tik jauciate, kad reikia pagalbos is salies tvarkantis su savo emocijomis ir mintimis, taip ir padarykite - kreipkites butinai. Man pradzioje taip pat nesinorejo su niekuom bendrauti - taip buvo ramu ir saugu namu "burbule", net šuniuko isvedimas pasivaiksciot keldavo stresa, nes nenorejau sutikti kaimynu. Nenorejau sulaukti ju klausimu, nenorejau matyt zvilgsniu, buvo gaila paciai saves, kad vaikeli praradom. Nenorejau bendraut ir su draugais, kurie sekmingai augina vaikucius, nes girdedavau tik "oi, kaip gaila", "nieko nepadarysi", "laikykites" ir panasius zodzius, nors viduje kartojau, kad ne velnio jus nezinot, kaip jauciuos ir kartais geriau patylet, nei tuscius zodzius paguodos sakyt. Turbut, tai ir buvo pykcio stadija. Tuo metu nieko nenorejau matyt, nieko nenorejau daryt - geriausiai ir saugiausiai jauciausi namuose su vyru. Laukdavau, kol jis gris is darbo ir prablaskys. Bet po kurio laiko pradejau dirbti su savimi, supratau, kad negaliu ir nenoriu vyro apkraut ir jam atidirbus darbe, dad grizus namo "dirbti" ir blaskyti man liudnas mintis. Tai prisigalvosavau sau veiklos, darbu, grizau prie savo hobio konditerijos - kuo daugiau veiklos, tuo maziau laiko liudnom mintim. Ir tuomet pajauciau, kad stojuosi ant koju vel o be to ir si grupe labai padejo, merginos labai daug teisingu minciu parasiusios, kurias prisitaikiau sau. Svarbiausia, padejo suprast, kad nesam vieninteliai, kuriems taip nutiko. Daug šeimu taip pat yra susidure (gaila, bet dar ir susidurs) su vaikuciu netektimis - tas jausmas, tas netekties bendrumas, neleidzia jaustis vienisam siame skausme.

rugiulaukai

10 m. 7 mėn.

2021.08.30 15:07 (prieš 4 m.)

Merginos, gal kam bus aktualu. Nesvarbu, kur gyvenate, tai online 🙏🏻

tygra

Mergaitė 3 m. 8 mėn.

2021.08.30 15:13 (prieš 4 m.)

SunMoon parašė:
Deja, % daug didesnis yra.

Na gal nurašoma kitom patologijom tiesiog , bet statistika mini tik tokius rodiklius.. 🤷‍♀️
O jus kai apsiūta buvot tonuso neturėjot? Nes jau prisiskaiciau, kad gimdos tonusas labai blogai kakleliui, jis jį irgi veria, ne tik svoris vaisiaus 🙁