saulyte999 parašė:
as ir tave suprantu...kai per Kaledas netekau savo maziuko, kaip beprote norejau kuo greiciau pastoti...o vis nepavykdavo, tai varydavo i nevilti...pastaruosius kelis menesius stengiuosi "dirbti" su savimi...nesinervinti, nepanikuoti, nusiteigti pozityviai, ir galiu pasigirti, kad visai gerai sekasi, ziuresim kokiu rezultatu tai duosgydytoja man pasake, kad pirmiausiai reikia susitvarkyti su savimi, nepanikuoti, nesinervinti, planavimo nepaversti gyvenimo tikslu, reikia issikelti kita tiksla, o salia dar ir leliuka palnuoti...nezinau kaip, bet tie jos zodziai mane paveike, tikiu, kad viskas bus gerai
![]()
nezinau ar gali taip but, bet vienam zmogui neatleidus esu labai seniai, gal tas mane dar traukia i apacia...i tema kalbant nenoreciau patirt to ka patyrei tu...tau dar daugiau reikejo sikest...

bet net geda pasidaro kai pagalvoji, kad tu pradejai planuoti vos pries menesi ir jau pergyveni: kaip cia taip nepavyko?, o kitos tuo tarpu bando metus ir daugiau, ir nenukabina nosies, nepraranda vilties, jog viena grazia diena pavyks
savo brangenybe
tai va sapnuoju nakti kad atkeliavo mano nelemots mmm, ir as pamatau ju rezultata pabudusi lovoje... visa pasruvusi.. net isisgandusi ziuriu i paklode, akys pilnos asaru... sakau va ir vel nepavyko vyrui.. tai is tos baimes ir nerimo sapne sugebejau pusiau miegodama wc atsidurti.. tik sededama supratau kas vyksta.. kad tai buvo tik sapnas
nieko gero






