Ne, nesutirštinau spalvų ir netgi parašiau pakankamai paviršutiniškai, buvo iš tiesų taip sunku... Rami negulėdavo, miegodavo taip kaip ir rašiau, jei nejausdavo šalia manęs, kol atsiguliau kartu su ja į lovą ir dienai ir nakčiai, snūduriuodavo žįsdama, tik atsitraukdavau po 5 - 10 - 15 min. nubusdavo ir verkdavo kol vel guldavausi šalia. Pirmus 2mėn. net į tualetą nubėgti būdavo problema, jau nekalbu apie asmens higieną, namų ruošą ir pan. Valgyt vyras atnešdavo į lovą, valgydavau gulėdama ir tuo pačiu žindydama dukrytę. Sėdėti negalėjau po sunkaus gimdymo, stiprių plyšimų.Naktimis tai įduodavau krūtį ir net nelaukdavau kada ji nustos žįsti - lūždavau iš nuovargio pati..Po valandos, kartai ir greičiau pradėdavo verkti, tai pakeičiu krūtį ir vėl nesulaukus kada nustos užmigdavau pati. Taigi, tas nusitraukimas ir po ir prieš žindymą ( kad pagausinti pienelio). Nelabai mokėjau ir per tas 15min. kol dukrytė snausdavo pritraukdavau 30 - 50g. O po to ji nubunda ir rėkia, kol krūtį įduodu.. Mano minėtos tarptautinės laktacijos konsultantės V. Sniečkuvienės patarimu netig bandžiau trauktis pientraukiu pienuką iš krūties tuo pačiu maitindama iš kitos dukrytę.... ( Pabandykit įsivaizduot kaip viskas atrodė)....Nesisekė nusitraukinėti, o kip ir minėjau laiko tiesiog tam neturėjau dėl ištisinio žindymo. Buvau ir mišinio vienkartinę porciją nusipirkusi, bet ačiū Dievui dukrytei jis nepatiko ( ir iš taurelės ir švirkštu ir galų gale buteliuku bandžiau duoti).O šiaip mišinį mums siūlė jau ligoninėje antrą gyvenimo parą, palankioje naujagimiui ligoninėje.Sesutės nusprendė, kad šviežiai iškepta mamytė neturi pienuko... Ir sakė, kad nieko čia blogo... Čiulptuką taip pat keletą kartų bandžiau duoti, taip pat nelabai ėmė, tai ir nebekišau. O po tų 2 su trupučiu mėnesio ji jau negulėdavo prie krūties ištisai, o suima ir meta ir verkia ir taip ištisai... Nežinojau ką bedaryt vos ne "kankaną šokau" žindydama, nešiojau pasistrypinėdama po kambariu žindydama, kad tik nemestų krūties. Stengiasi įduoti krūtį, kol dar pilnai neišsibudinusi ir t.t. ir taip vargom iki 4,5mėn, kol vieną dieną va taip paprastai ėmė ir viskas susitvarkė. Nors valgydavo ji visada labai dažnai, bet jau ne kas 15-30min. Tik nuo to laiko aš pradėjau mėgautis motinyste. Vitkausko knygą perkaičiau ne 1, o 2 kartus. 
Taip pat ir pradzia. org knygą Žindymas.. Esu įsitikinusi, kad jei būčiau sutikusi jau ligoninėje, geranorių sesučių dėka pradėjusi duoti mišinio - mano žindymas būtų likęs svajonėse normaliai nė neprasidėjęs. O nesutikau tada primaitinti mišiniu tik todėl, kad buvau perskaičiusi Vitkausko ir ne tik Vitkausko knygą, žinojau tuo metu dar tik sausą teoriją. Su laiku atėjo ir praktika Ėjau sunkiausiu keliu, ačiū Dievui užteko užsispyrimo, ryžto, motyvacijos..
O tarp kitko su antruoju vaiku, taip pat nebuvo visai paprasta, nors besilaukdama šio Vitkausko knygą ir kt. šaltinius perskaičiau jau 3 - ią kartą. Antrasis taip pat norėjo visąlaik glaustis prie krūties. Taip pat pragulėjau su juo dieną, naktį 1,5mėn. Ištisai žindo. Tik jau artimieji nebeprikaišiojo, nebesikišo... Na, ką gi gali pasakyt mama, kuri mane ir seseris po 1 mėn. temaitino, ar anyta kuri vyrą 3mėn. maitino ir kurios vadovaujasi tarybinių laikų teorijomis.Tai anyta jau nebekišo ausies ,kaip su pirmagime buvo, paklausyti ar tikrai girdisi kaip vaikas ryja ar tik tuščiai čiulpia :D. Iki šiol sėkmingai žindau jau virš metų ir neplanuoju greit nustoti
va pasidalinu maitinimo ziniom su kitom mamytem Vitkausko puslapi, gavau net uz tai knyga dovanu su padeka... 
Vaikas
