TV
Vaiduse-33 parašė:
Labas, apie genetinius tyrimus, as pirma dukra gimdziau 20 metu ir kazkaip net negalvojau kad tokiu dalyku man reikia, dabar man 33metai ir taip pat negalvojau, kol forume nepasiskaiciau , busimu jaunesniu mamyciu svarstymu apie genetini tyrima, aisku siais laikais visko buna ir sveikiems tevams gimsta kudikis su negalia, bet...mano pazistama pasidare genetini tyrima siauliuose sake kad nesveika vaika nesioja, liepe daryti aborta, kiek nervu jai kainavo, bet ji nepasidare aborto, po keliu men dare vel tyrima, bet vilniuje ir pasake kad kudykis sveikas, as nzn ar tikeciau tokiais tyrimais? daktarai irgi zmones ir jie klysta. na cia mano nuomone
kaip graudu 
del to ir nematau tikslo ta tyrima darytis, vistiek negaleciau apsisprest eit atsikratyt taip laukto ir issvajoto vaikelio vien del to, kad del kazkokiu tai sutrikimu vystimesi jis gali anot daktaru gimt su negalia...o kaip reiketu jaustis, kai pasidarius del to aborta daktarai pamato, kad vaikelis visdelto sveikas ir butu gimes sveikas ir normalus, turbut save uzgrauzciau iki beprotystes....na tfu tfu tfu,jei ir vaikelis gimtu su bedele, kad ir kaip sunku bebutu vistiek ji uzauginciau ir labai myleciau...
kam save sekinti moraliskai su tais tyrimais, jeigu daktarai vistiek nieko nepakeis tik pasakys, kad kazkas blogai arba gerai, o iseitys irgi tik 2 - abortas arba gimdymas...cia aisku kiekvienos pasirinkimas, bet as nenoriu zinot, suzinosiu, kai vaikelis gims, ir nesvarbu koks jis bebutu, ne uz ka jo neatsisakysiu... va taip va
Anksčiau jaudindavausi prieš prsitatymus, o dabar gal dėl leliuko jaučiausi pakankamai rami. 
saunuole, turbut tavo lelius pilvuke laike kumstukus uz mamyte ir dziaugiasi kartu su tavim 
