TV
Sveikos,
Situacija tokia.... Man 25 m. Draugui 26 m. Ir dėl sveikatos patikros dėl darbo atvažiavau į savo miestą, kitur neesu registruota. Bet ne tame esmė. O esmė ta, kad prieš 2 mėn netekome vaikelio. Mirė po gimdymo praėjus mažiau nei valandai. Ir esu apsistojus pas tėvus. Ir tėtis mane tiesiogine to žodžio prasme mane “ ėdė “. Rėžė tokią kalbą, kad atrodo aš esu kalta dėl vaikelio netekties. Sakė, kad daugiau vaikų neturėčiau ir pnš. Kad jiem melavom, jog nėštumas mano sklandus buvo ir pnš. Man seniai nebe 16. Nežinau, kodėl kažką man padarius, jie mane tai kone veikia. Gyvenam su draugu, nuo kovo dirbsiu po visų biuletinių, nuomojamės butą. Tiesiog atsibodo jau toks tėvų elgesys. Juokingai atrodo. Studijavau tai, ką jie norėjo, o ne ko aš norėjau. Tiesiog šokt pagal jų dūdelę. Jiem mano pomėgiai vėl nepatinka, nes esu didelė knygų bei kompiuterinių žaidimų mėgėja. Nors patys ne kažin ką veikia. Esu mažakalbė ir stambi. Tai jiem vėl blogai. Nešneku, blogai, šneku, tai nusišneku pagal juos. Nors nešioju klausos aparatus, ne visad gi suprantu, kas ką šneka, ir pnš, tai sako, kad įdėmiai klausyčiau, nors ką čia beklausysi su tokia klausa. Jie gi nežino, kaip aš girdžiu.
Dėl gyvenimo su draugu tai vėl. Neapsiženiję sako gyvena. O jei mums taip geriau? Esam kalbėję apie vestuves, vasarą tikiuosi žiedelio ir pnš.
Stengiaus nuo jų atsiriboti, nėra lengva, kai dar tik du mėn praėję nuo vaikelio netekties. Žinojom, kad visą puokštę bėdų jis turi, bet tikėjomės geriausio. Būčiau neatleidus sau, jei abortą būčiau pasidarius, nes nežinočiau, o gal jis gyvenęs ir sveikas būtų.. ėsčiau save. Bet dabar viskas ramu, mirė žmogus, o ir aš pati rami. Gražiausias mano vaikutis. Mano pirmagimis.
Draugo tėvai ir palaiko, ir paskambina. O maniškiai žiūri, kad viskas pagal juos būtų, o ne kaip man pačiai geriau. Nežinau net, kaip su tokiais tėvais kalbėti, ką daryti... 😔😔
