Linnnna parašė:
Kaip graziai paraseikazkaip tikrai labai nerimavau del maitinimo bet truputi nuraminai.sakau gal del maitinimo ji tokia mamyciuke ir nezinia ar pasiliks darz…
Tiesa sakant dauguma galvoja, kad ilgas buvimas prie kruties uzaugins 'mamyciuka', taciau galiu drasiai patvirtinti, kad tai netiesa. Mes labiau traumuojam savo mazylius skubindami juos ...suaugti, per anksti nustumdami nuo saves (ir tam itakos turi aplinka, kitu nuomone ir spaudimas). Tuomet jiems sunku pritapti svetimoje aplinkoje, jie jaucia baime ir jauciasi nesaugus, negali pasitiketi savimi... Taciau is tiesu jei leisim vaikui palaipsniui isgyventi visus augimo/vystymosi etapus neskubindami jo (vienas ju - zindymas), leisdami jam paciam palaipsniui mokytis atsiskirti nuo mamytes - vaikutis augs tvirtesnis, saugesnis ir bus gerokai savarankiskesnis veliau ( nes zinos, kad mama visada bus kazkur salia, jei tik to reikes)... Juk vos vaikuciui atsistojus neskubinam jo...eiti - dabar ir cia, nes AS to noriu. Mazylis pirmiausia turi ismokti atsistoti, tuomet bandyti bandyti bandyti ir tik tada, kai jis jausis pakankamai tvirtai - zengs pirmuosius zingsnius be mamos ar tecio pagalbos. Taip ir su zindymu - tam reikia laiko.
Taip, metinukai ir dvimetinukai dar tokie mazuciai
Jiems dar taaaaaip reikia mamytes salia... Bet taip sutvertas zmogus...Vaikutis pirmuosius tris metus nesuvokia saves kaip atskyros asmenybes, jis save mato tik kaip 'mama ir as' - viename asmenyje. O artejant treciajam gimtadieniui pastebesit, kad ateis 'AS' laikas, kai vaikutis stums mamyte i sona sakydamas "AS PATS". Visi tie pirmi metai labai svarbus ir labai ypatingi. Juk kudikyste/vaikyste tokia trumpute...kodel nesuteikti savo vaikams kuo daugiau meiles ir silumos, artumo tuo svarbiu laikotarpiu?


nes ciulptuko niekada nenorejo,tj kartais vargstam,kai reikia nusiraminti...bet db viskas tvarkoje






