Šaltakojė parašė:
"Po patikslinimų įvertinus tokius faktorius, kaip amžius, gimimo svoris ir motinos išsilavinimas, autoriai apskaičiavo, kad paskiepyti vaikai iš tiesų mažiau linkę …
Čia ne medicinos mokslo dalykas, o statistikos. Atliekant tyrimą netiriama visi vaikai, o tik tam tikra grupė. Sudėjus skaičius randama tieisoginė priklausomybė tarp skiepijimo dažnumo ir autizmo pasireiškimo dažnumo. O tada sakoma "aha, o gal mūsų atrinkta grupė neatspindi visos visumos, yra kiti dalykai lemiantys autizmą ir mes kažkokiu būdu atsirinkome daugiau tų kitų dalykų turinčių vaikų, todėl radome statistinę priklausomybę ten, kur jos nėra, pvz.: gal autizmu labiau linkę sirgti vaikai, kurių mamos turi aukštąjį išsilavinimą, tokių vaikų visuomenėje yra gal 30 proc., o mūsų grupėje tokių 99 proc., tada pakoreguojame savo grupę taip, kad ji atitiktų bendros visumos požymius ir tiesioginės priklausomybės nebelieka (skirtumas tampa statistiškai nereikšmingas tarp skiepytų ir neskiepytų).
Aš tokių studijų nevadinčiau įrodymais. Medicinoje įrodymais dabar laikomi tyrimai, kai stebimos trys vienodų požymių pakankamai didelės grupės, kur 1/3 gauna "placebą", 1/3 tikrą preparatą, 1/3 nieko ir lyginami skirtumai tarp šių grupių. Tokių tyrimų apimančių visą skiepų sumą niekada nebuvo atlikta. Buvo tiriami atskirai tam tikri skiepai ar jų sudedamosios dalys, bet niekada tokie tyrimai neatlikti kūdikiams/mažiems vaikams. Kitas klausimas kaip yra vertinami tyrimų rezultatai: pvz.: nustatoma, kad tyrimo metu miršta 0.0002 proc. tiriamųjų, rimtas komplikacijas patiria, 0.05 proc., vidutines komplikacijas 0.5 proc., lengvas 1 proc. tiriamųjų, skiepo veiksmingumas 80 proc. ir padaroma išvada, kad skiepas veiksmingas ir pasiteisina, nes jo teikiama nauda visuomenei yra didesnė nei galima žala (pvz.: kokliušas: juo sergama gana ilgai, žmonės būna nedarbingi ar turi slaugyti savo vaikus, negali "kurti produkto", visuomenė tokiu būdu patiria žalą, o tie 2 mirę iš milijono paskiepytų yra "pateisinama" žala). Man, kaip mamai, mano vaikas svarbesnis nei milijonas visutiniškai mėnesį prasirgusių žmonių ir "jų nesukurtas produktas". Man, kaip mamai, neramu, kad niekas nenustato tų tikslinių grupių, kurioms skiepas yra potencialiai žalingesnis nei kitoms (anksčiau linkusių į autoimunines reakcijas rekomenduodavo neskiepyti, vėliau neleisdavo skiepyti tų autoimuninių reakcijų metu, dabar niekas nebekreipia dėmesio pvz.: į dermatitą), kas leistų sumažinti riziką, jog mano vaikui skiepas gali pakenkti. Tokiu būdu tėvai skiepydami visada "žaidžia rusišką ruletę".