Kamila UK parašė:
Vat zinok va tas ir mane vercia gristi,kad savas krastas yra savas,tegul mane laiko kvaila bet as tikiu kad lietuvoje bus geriau ne po metu ne po dvieju,bet tikrai lietuva atsigaus,reikia laiko. Mes planavome isvaziuoti padirbeti,bet suzinojau kad laukiuosi ir jau nebuvo kito kelio,darbuose buvome jau pasake kad iseiname bilietai buvo jau uzsakyti,beto mano vyro sesuo cia anglijoje jau 11metu,ji sake vaziuokite viskas bus gerai,nenoriu plestis bet mateme ir juodo ir balto,ir visgi tvirtai nusprendeme gristi,juokinga bet as skaiciuoju menesius kiek liko,planuoju ka veiksiu grizusijau nedaug liko,laikas taip greitai bega istikruju,kad jau zinau greit reiks krauti lagaminus ir sestis i lektuva
![]()
![]()
as irgi manau, kad ir cia gyventi galima, reikia tik pasukti galva ka kur kaip daryti, jeigu sedeti ir lauksi kad geris nukris is dangaus tai taip nebus, kaip ir uzsienyje juk niekas nieko dykai neatnesa..galu gale gyvename vieninteli karta..ir ilga laika nematyti tevu ir kitu brangiu zmoniu...o kas jeigu kokia nelaime? paskui grauzti save kad tuo metu nebuvai kazkur salia... as manau kad kiekvienas zmogus turi tureti vieta savo tevyneje, nes kitur tikrai pranasu nebusi ir visada bus kazkoks ilgesys viduje, trauka atgal...






