Pilvo plastika

Sveikos merginos,
Turėjau pilvo plastikos operaciją prieš du mėnesius, ir manau pats laikas pasidalinti patirtimi, gal kam pravers. Nesu labai įgudusi forumų naršytoja, šiame paskaičius dešimtį pirmų ir paskutinių postų kažko panašaus neradau, o nerimo pirmą mėnesį po operacijos buvo nemažai, gal ne man vienai taip
Esu vilnietė, operavausi Kaune, Fi klinikoje pas gyd.Kaikarį.
Vaikučius gimdžiau 2012 ir 2014, abu cezariai. Pilvelis po antrojo kaip iššoko, taip ir liko, gydytojai sakė 6cm diastazė + nedidelė bambos išvarža. 2016 bandžiau gauti nemokamą operaciją, perėjau kelias Vilniaus valstybines klinikas poliklinikas, nepasisekė, tai ir nuleidau rankas. O šįmet, korona "padovanojo" slidinėjimo santaupas, su kuriomis leidau sau, kad jau ir metuose (db 36), bet pasiremontuoti
Labai bijojau šitos operacijos, gal dar ir dėl to taip ilgai delsiau. Žinojau kad išpjaus man ir mano bambą, ir abu cesario randus, baisu buvo netekti šitiek odos. Artimieji sakė kad visą savaitę iki operacijos išbalus iš baimės vaikščiojau.
Operacijos dieną, ryte, jau po nusifotkinimo ir piešimo pas chirurgą, po pokalbio su anestiozologu, teko palaukti sesutės kuri suleis migdomuosius gal 15 minučių, tai vos nepabėgau iš klinikos :D. Bet ji atėjo, suleido, nuvedė į operacinę, ir jau tada atsibudau tvarkingai supakuota ir patogiai paguldyta į lovą savo palatoj. Šaukštai po pietų
Operacijai išvežė kelios minutės po 9, palatoj gal 13:30 pabudau. Operacijos metu kaip minėjau išpjovė gabalą odos, susiuvo pilvo raumenis, suformavo naują bambą su mano senosios bambos gabalėliu (biškį nesąmonė kažkokia ten gavosi...), ir pasiurbė riebalų nugaroj (ko labai nenorėjau, bet sakė ant liemens 'ausytes' turėsiu jei nesiurbs, na bet tik 400 g.nusiurbė), pilvo apačią papuošė 45 cm randas.
Negalvojau kad po operacijos teks vaikščioti TAIP susilenkus, labai pergyvenau dėl to, visai nebuvau tam nusiteikusi. Trečią dieną vyras parsivežė namo. Svetainėje ant sovos pasidėjau lentą kampu, ant jos - vaikų lovos čiužinį (vaikai savaitę buvo pas močiutę), tai visai patogiai galėjau gulėti. Pagalvių neužteko, kad galėčiau atpalaiduoti nugarą ir taip baisiai netemptų pilvo. Jaučiausi matyt nekaip, nes pamenu kad ir vyro, ir sesės klausiau kam aš dariausi šitą operaciją gi ir be jos buvo gerai
Po savaitės chirurgas išbarė kad esu taip susilenkus ir liepė tiestis, jam paliepus pamačiau kad galiu būti tiesesnė nei maniau. O kineziterapeutė po masažo ir visiškai ištiesino, prie sienos stovėjau tiesi. Bet eiti išsitiesus nesisekė. Pasirinkimas toks - jei išsitiesi, negali eiti, o jei eini, tenka pasilenkti. Namie daug judėjau, didžiavausi savimi kad viską darau ir daug vaikštinėju (nors ir pasilenkus). Po trijų savaičių, kineziterapeutė rekomendavo vaikščioti, o aš gi galvojau kad ir taip vaikštau. Na bet grįžus namo, pabandžiau paėjėti lauke 50 metrų, ir supratau kad ne taip ir smarkiai aš vaikštau namie Taigi pradėjau kasdien vaikščioti lauke bent 20-30 minučių. Iš pradžių nueidavau labai nedaug, su pailsėjimais, susilenkus, o paskui vis daugiau ir vis tiesesnė.
Naktimis po dviejų savaičių nebereikėjo lentos, užteko tik pagalvių gulint. Viena, įprasta pagalvė po galva liko po 4 savaičių, o po 5 jau ir po kojomis nebereikėjo. Aišku pilvą tempė gulint, bet ištveriamai. Pilnam išsitiesimui labai padėjo vaikščiojimas.
Pergyvenau dėl bambos, nes šašiukas ant jos laikėsi 5 savaites, buvo neramu ar tikrai tas odos mano senosios bambos gabalėlis prigijęs ir gyvas, ir aišku nekantravau ją pamatyti. Neapsidžiaugiau pamačius, labai jau plokščia, na bet ką padarysi.
5-6 savaitę pavaikščiodavau namie be korseto 15-30min (kineziterapeutė rekomendavo), tai po šešių savaičių nusiėmus korsetą jaučiau tik džiaugsmą, jokio diskomforto. (Korsetą beje nemokamai davė, tiksliau įpakavo mane į jį po operacijos, ir tą patį išnešiojau iki galo - labai labai geras ir patogus) Į savo kasdienius pasivaikščiojimus irgi ėmiau eiti be korseto, tik nebent ilgesnis koks su drauge būdavo, tai tada užsidėdavau kad tvirčiau jausčiausi ir daugiau nueiti galėčiau.
Ant pilvo ėmiau gulėti gal po 7-8 savaičių, bet taip po neilgai. Praėjus 10 savaičių, jau ir nusnaudžiu ant pilvo gulėdama.
Po 4 savaičių ėmiau kineziterapeutės pamokyta kasdien masažuoti randą, po 5 silikoninius pleistrus užsidėjau (kineziterapeutė rekomendavo Mepiform, labai jais džiaugiuosi).
Tiesa, nuo pat operacijos trečios dienos, iki kol suėjo 6 savaitės kasdien 1-2 kartus dariausi limfodrenažinius 5-10 min trukmės masažiukus kuriuos irgi kineziterapeutė pamokė kaip daryti. Pilvas, pilvo apačia į vakarą patindavo, pasipūsdavo, bet ryte viskas būdavo gerai.
Vairavau jau po 2 savaičių, tik būdavo reikalų į mašiną įlipti/išlipti.
Pas kineziterapeutę lankiausi po savaitės, po dviejų, po trijų ir po šešių - padarydavo limfodrenažinį ir mokydavo kaip prisižiūrėti, kalbėdavom visą pusvalandį :))
Vis bijojau kad kaupsis skysčiai, bet chirurgas, kineziterapeutė po apžiūrų nuramindavo kad viskas gerai.
Randas gyja gražiai, minkštėja, o pilvelis tai fantastiškai plokščias, net jauna būdama tokio niekada neturėjau :)) Bamba gal galėtų būti gilesnė, bet manau reikia dar duoti jai laiko.
Jau ir sportavau kelis kartus, dariau įprastą mankštą (sportuoju su Rūta Beišyte youtubėj - labai nuoširdžiai rekomenduoju), lėčiau, mažiau pratimų per tą patį laiką, bet labai smagu grįžti į sportą :))
Apibendrinant, pirmas mėnesis yra sunkus. Nečiaudėjau visą mėnesį, negalėjau normaliai išsipūsti nosies, nei kostelėti iš širdies, nei juoktis iš širdies. Susilenkimas, ryškus pilvo tempimas, nerimas ar nesikaupia skysčiai, nerimas dėl bambos, nepatogumai miegant, nepatogumai sėdint. (negalima sėdėti 90 laipsnių kampu - reikia labiau atsitiesti, "išsidrėbti", kad nesikauptų skysčiai gaktos srityje). Beveik visą mėnesį nėjau į parduotuvę, nes ir vaikščiot sunku, ir gėda vaikščiot buvo kad ir nedaug, bet pasilenkus.
Dėl pilno išsitiesimo - nežinau kaip kitos išsitiesia po kelių savaičių. Aš prie sienos tiesi stovėjau jau ir po pirmos, bet ėjau būdama tiesi ir nebesulaukdavau susidomėjusių praeivių žvilgsnių sakyčiau kad gal tik po 5.
Po mėnesio grįžus į darbus, kad ir namuose, buvo sunku ilgai išsėdėti prie kompiuterio, kartais netgi sunku buvo ir į darbą susikoncentruoti dėl tempimo pilve, bet tik kelias pirmas savaites.
Dabar pilvą tempia jau labai nebedaug, netgi malonu visiškai išsitiesus ir išsitempus jausti tempimą. Bet likęs įdomus dalykas - ilgiau nei valandą pasėdėjus nejudant, atsikėlus tiesiog dega nugaroj tos vietos kur nusiurbti riebaliukai. Šiaip perspėjo mane chirurgas, kad riebalų nusiurbimas skausmingesnis nei pilvo plastika, nes pilvo tai nei skaudėjo nei dabar skauda - nejautru aplink randą, aplink bambą.
Na, o veidrodyje grožiuosi rezultatu kone kasdien - ir su rūbais ir be jų, džiugina abu variantai :)))