Vabaliukas09 parašė:
Tinkamai išauklėti sudėtingiau negu auginant viena ar du,nes keikvienam vaikui skirti laiko asmeniskai yra fiziškai neįmanoma,be to mama turi nedirbti augindama tie…
O jūs nepastebėjote, kad du iš mano vaikų jau beveik suaugę? Beje abu pas mane jau negyvena, nes mokosi ir dirba. Kitos namie likusios yra tik trys. Ir žinot, kad mudu su vyru esame du suaugę žmonės, kurie augina vaikus, dėl to dėmesys yra skiriamas vaikams iš dviejų suaugusių žmonių. Valandą ryte prieš išeinant į mokyklą. Tėtis skiria dėmesį vienai mažytei, ją budindamas, aš kitai. Po to mažiausios abi eina į viršų su tėčiu ruošti pusryčius, o aš einu žadinti viduriniosios ir skiriu jai kurį laiką. Po to kartu valgome pusryčius, juokaujam, kalbamės ir visi išeinam geros nuotaikos į darbą,/mokyklą/darželį. Ir taip mes dirbame. Abu. Tik ne nuo 8 iki 16, nes auginami tokią šeimą, pasirinkome dirbti tokį darbą, kuriame yra daugiau laisvės planuotis darbo laiką. Mudu esame žvejai. Abu. Kiekvienas su savo laivu.
Grįžus po darbų, aš ruošiu maistą, vyras su vaikais pamokas, valgydami pietūs tam skiriama apie 1 Valandą laiko su daug smagių pokalbių. Po to vyras sutvarko stalą, aš kalbuosi su mergaitėmis. Nuo 17 val einame su vaikais į lauką, baseiną, sporto salę vyras užsiima su viena dukra, aš su kita, trečią tuo metu būna su draugėmis (Aha, patikėkit vaikams reikia pabūti ir su draugais, ypač kai jie 12 metų) , grįžus namo būna vakarienė 18:30-19, vaikų migdymas- vyras migdo vieną, aš kitą, skaitome pasakas, gulime su vaikais jų lovose, kalbamės kaio jiems sekėsi vienas suaugęs su vienu vaiku. Kai mažosios užmiega, apie 30-60 min laiko skiriu viduriniąja dukrai, pokalbiams, tada ji gauna mūsų abiejų dėmesį visai viena. 21 val ji eina miegoti, o man jeigu paskambina sūnus, tai prakalbus su juo 1-2 valandų, jeigu dukra - tai su ja. Jie suaugę, jiems tikrai jau nereikia su mama kalbėtis po 5 valandas kasdien. Nuo 22-23 laikas mudviem su vyru, neskaitant laiko kurį mes galime praleisti tik mudu du darbe, laive arba namie, kai vaikai ugdymo įstaigose, o mums tuo metu nereikia į darbą, nes mūsų darbas priklauso nuo sezonų, nuo orų, nuo daug visko. Mudu galime leisti sau pusė dienos mėgautis vienas kito meile, nesukdami galvos. Tai va tą mano vaikai ir mato. Jums tai labai blogai, mums tai labai gerai.
Beje matau pavyzdžių, kur auga šeimoj tik 1-2 vaikai, tėvai abu dirba po du etatus, nes turi tam galimybes, vaikus pažiūri auklės, o laiko jiems lieka 1-2 valandos bendrai sudėjus iš viso. Manau šeimų aplinkui, jei auga vienas vaikas, abi tėvai dirba, o su vaikų bendrauja, užsiima ir rūpinasi tik viena mama, jai tenka tempti visą naštą už viską. Ir matau šeimų kur auga 3-6 vaikai, o tėvai abu kartu juos veda/parveda iš darželio, vedasi į lauką, čiuožinėja, kopinėja, keliauja, savaitgalius skiria tik vaikams. Taip kad tiek kas pasirinko turėti didelę šeimą sąmoningai, tai jie ir gyvenimą pasiplanuoja, kad vaikams būtų suteiktos tinkamos sąlygos, nes tie žmonės norėjo didelės šeimos ir žino kokie išbandymai jų laukia. Taio, mes dirbame mažiau, nes prirooetietą skiriame vaikų auginimui. Bet uždirbame visumoje ne mažiau nei jūs, dirbdami dvigubai daugiau už mus.
Vaikas
Tai kaip galima būti atskiru pavyzdžiu iškart 6 vaikams - nu neįmanoma, nu tai ir gera mama būt neįmanoma :zve…
