Kaip išgyventi skyrybas?

1. a_uk

   

   

   Ugnė 7 m. 4 mėn.

   

   2020.02.20 06:18 (prieš 6 m.)

   Gal kas turi patirties ir nori pasidalinti su manimi - kaip išgyventi skyrybas? Lieku su 11mėn dukra viena. Metai po gimdymo, nemiegantis vaikas, visiškas išsekimas matyt turėjo per didelių pasekmių šeimos gyvenimui. 7m kartu, 5.5m santuokos, geras rūpestingas vyras ir gera rūpestinga žmona, tačiau rezultatas toks. Buvo ir manau yra daug rūpesčio ir meilės, bet niekada nebuvo psichologinių sprendimų ar problemų sprendimo būdo. Aš vis bandžiau jas spręsti, dalintis, kalbėtis, bet vyras yra emociškai ribotas žmogus, beveik nekalba problemų metu ir tos problemos, kurios yra, tempiasi nuo draugystės pradžios. Įsivaizdavau, kad kalbantis galima suprasti, išmokti, rasti būdų prisitaikyti, susitarėm išsianalizuoti problemas, susirašyti, bandyti rasti išeičių ir gyvenimo kartu taisyklių, bet pats sutaręs datą, kada tą darysime ją ignoravo ir dabar tiesiog sako ate. Visus problemų įvardinimus ar faktus (problemų ignoravimas, nesikalbėjimas, per didelis darbo krūvis, intymaus gyvenimo problemos) priima kaip asmeninę kritiką. Aš aišku irgi neturiu diplomatinių gabumų ar gražbylystės, esu tiesi ir konkreti, bet tokią jis mane vedė.. visad žinojo, kad sakau tiesiai, sprendžiu ir pamirštu problemą. Bet kai nesprendi, sunku pamiršti, matyt tai ir užėdė.
   Tad, kaip išgyventi skyrybas su kūdikiu ant rankų? Emocinė tuštuma, emocinio išmetimo jausmas, ilgai kurtų namų griūtis, finansinis nesaugumas motinystės atostogų metu. Ačiū, kas nepatingės pasidalinti.
2. 

   

   2020.02.20 08:31 (prieš 6 m.)

   Ne mano reikalas, bet... Man liūdna, kai žmonės skiriasi... Mes ir pasipykstam, abu karštokų charakrerių Bet abu žinom, kad nesiskirsim. O kai turi tokią tvirtą nuostatą, tenka taikytis

   Paguosti čia nelabai kažką galėsiu.. Tik noriu pasakyti, kad nusiteikit tikrai sunkiam keliui. Tiek finansiškai, tiek emociškai, skyrybos palieka skaudžius randus... Trauma ir vaikams...

   Prireiks ne vieno mėnesio, ar metų, kol žaizdos apgis..

   Ir jei žmogus iš esmės šeimyniškas ir pan, aš klijuočiau iš paskutinių. Mes moterys, daug galim dėl šeimos. Reik suvokt, kad vienodi nebūsim ir taikytis vienas prie kito... Dar manau, kad tikrai skubat... Pirmi 2eji metai su vaikučiu sunkiausi. Poto tikrai palengvės. Būsit geresnės nuotaikos ir viskas kitaip atrodys. Neskubėkit.

   4
3. Wizz

   

   

   

   2020.02.20 09:19 (prieš 6 m.)

   Tai jus jau emetes veiksmu, ar dar imanoma isgelbeti santuoka? As manau, reiketu is pradziu apsilankyti pas poru psichologa.
   Pirmi metai gimus vaikui, yra pragariskai sunkus. Ir tik kompromisu deka ir klydimo ir klaidu supratimo deka galima suprasti, tobuleti ir tokiau judeti. Ne visiems pavyksta. Bet ziurint jau atgal, buvo tikrai labai labai sunku.
   Paguodos aisku yra- vistiek vaikas tuoj bus virs 1 metuku, bus tikrai lengviau ir su miegu ir su maitinimais, galiausiai extra atveju galesit leisti nuo 1.5 m.i darzeli.
   O siaip manau kai kur abiem pusem reikia nusileisti, nustatyti grafika/namu taisykles kas ka daro ir kaip pasiskirsto darbus. As manau, jusu situacijoj dar galima isgelbeti santuoka, reikia tik pastangu is abieju pusiu. Visi ta praejom.

   2
4. 

   

   2020.02.20 09:28 (prieš 6 m.)

   Sveikos,as taip pat esu isikyrusi jau metai.sunku buvo be galo,bet jeigu zmogus nesikeicia,ir nebereaguoja i kita zmogu-nieko nesulipdysim.is pradziu buvo lb sunku,bet db net dziaugiuosi!ir galvoju kokia kvaila buvau kad tiek laiko laukiau!juk metai bega,bet tik egzistavau.o db galiu pasakyti-gyvenu.gyvenu del vaiku,del saves,del viso kas dar bus.ir tikrai kad su psichologu pasisneketi yra gerai,ten daugiau kazka atsiskleidi ir veliau jau pradedi save suprast😊beja turiu 3paneles,ir tikrai buvo sunku.o vaikas turetu kaip tik sujungti,juk tai yra pagrindas bendra abieju zmoniu.o ne viskas turi buti uzkrauta mamytems,ir galvoti paaugs-bus geriau.tikrai ne.jeigu nebesutariat,neina sneketis,bendrauti,nieko gero😔

   5
5. 

   

   2020.02.20 09:30 (prieš 6 m.)

   Saulute 1 parašė:
   Sveikos,as taip pat esu isikyrusi jau metai.sunku buvo be galo,bet jeigu zmogus nesikeicia,ir nebereaguoja i kita zmogu-nieko nesulipdysim.is pradziu buvo lb sunku,…

   Santuokos esmė juk ir nėra pakeisti sutuoktinį Juk pamilom jį tokį su visais privalumais ir trūkumais

   Esmė prisiderinti viens prie kito skirtumų..

   Ir mielos, na suvokim, po santuokos žmogus nesikeičia (arba minimaliai), todėl galvojam prieš vestuves🌺

   7
6. 

   

   2020.02.20 09:33 (prieš 6 m.)

   O cia nelabai tikeciau.maniskis buvo kitoks.visiskai.bet kai atsirado leliukas,visiskai ignoravo seima,kalbetis nejo,isklausydavo,bet nieko nebuvo kad kartu spresti.reikia lb gerai pries santuoka pazinti-tai tikrai pritariu!!!

   3
7. irmamas

   

   

   6 m. 3 mėn.

   B 8 m.

   S 15 m. 1 mėn.

   

   2020.02.20 09:53 (prieš 6 m.)

   Tik_su_viltim parašė:
   Ne mano reikalas, bet... Man liūdna, kai žmonės skiriasi... Mes ir pasipykstam, abu karštokų charakrerių Bet abu žinom, kad nesiskirsim. O kai turi tokią tvirtą …

   Pas mane vienos skyrybos. Buvom kartu ilgai. Likau su dukra. Pirmus metus abu nemokėjom bendrauti. Aš iš tų, kur jei būni, tai būni. Jei nemuša ir t.t. vis tik kažkuo sužavėjo žmogus, jei buvom kartu.
   Turiu dabar antrą vyrą...kitoks žmogus, nei pirmas mano vyras. Bet šį myliu kitaip. Supranta mane, palaiko, net neketina manęs pakeisti. Žino juk kokia esu. Aš gal kažkiek noriu jį keisti, bet suprantu paskui, kad būtent dėl to jis mane ir žavi.
   Ir, kaip sakai, negalvoju apie skyrynas. Svarbu man ištikimas žmogus, ko ankščiau nebuvo.

   O naujas vyras, nauji santykiai...metai-du, grazu. Bet dažniausiai vėl viskas nuo pradžių. Vėl barniai, pykęiai. Kaip ir pas visus. 🤷‍♀️ bet tokie dalykai praeina.
8. 

   

   2020.02.20 10:01 (prieš 6 m.)

   irmamas parašė:
   Pas mane vienos skyrybos. Buvom kartu ilgai. Likau su dukra. Pirmus metus abu nemokėjom bendrauti. Aš iš tų, kur jei būni, tai būni. Jei nemuša ir t.t. vis tik kaž…

   Taigi,ir as laukiau 11m.bet nieko nesulaukiau.o db turiu nuostabu vyra,kuris taip pat kitoks.toks kokio nenoreciau keisti nes del tu keistu dalyku ir myliu.galbut kiekvienas kazkada randam savo puseles,kurios musu!ir santykiai visai kitokie...ir visada kur bebutu,kur vaziuotu ar ka veiktu-visada mums randa laiko pasukti ar pasitarti.taip manau turetu buti jei zmogus vertina ir brangina kita zmogu🤗

   1
9. a_uk

   

   

   Ugnė 7 m. 4 mėn.

   

   2020.02.20 11:29 (prieš 6 m.)

   Ir man tai atrodo skubotas sprendimaa. Buvome sutarę jau, kad daugiau kalbėsime, susikursime aiškesnes taisykles, po vieno pokalbio jam reikėjo laiko susivokti ir jis tiesiog nusprendė nebetęsti. Tai kaip aš galiu tam prieštarauti? Juk negali savęs su žeme sulyginti ir kažkokia savigarba turi išlikti. Manau, kad jam tiesiog per sunku tie emociniai pokalbiai, nors jie gana konstruktyvūs ir geranoriški. Bet kai esi visiškai be emocinio suvokimo savęs ir faktą ar problemos įvardijimą priimi tik kaip kritiką sau (nors daug kritikos ir sau prisiimu, vardiju savo klaidas), matyt lengviau nusišalinti.
   Sako, kad jis gali su manim gyventi kokia esu, bet anot jo, mano gyvenimas su juo pragaras, tad jis nenori manęs žlugdyti. Skamba, kaip paauglystės laikų atfutbolinimas nepatinkančio asmens..

   6
10. a_uk

    

    

    Ugnė 7 m. 4 mėn.

    

    2020.02.20 11:34 (prieš 6 m.)

    Wizz parašė:
    Tai jus jau emetes veiksmu, ar dar imanoma isgelbeti santuoka? As manau, reiketu is pradziu apsilankyti pas poru psichologa.

    Veiksmai tokie, kad įvardijo, jog reikia skirtis. Į pasiūlymus pabandyti sako, kad pavargo. Tai matyt viskas. Aš matau perspektyvą stengiantis, bet norėti turi abu.

    1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!