nusivylusi parašė:
Sveikos angeliukų Mamytės. Noriu ir aš pasipasakoti, nes nebegaliu laikyti savyje. Turiu du berniukus isnesiojau be jokių problemų na o poto prasidėjo. Turėjau 9 pe…
Labai užjaučiu Jus ir linkiu stiprybės laikykitės ❤️❤️❤️
nusivylusi parašė:
Sveikos angeliukų Mamytės. Noriu ir aš pasipasakoti, nes nebegaliu laikyti savyje. Turiu du berniukus isnesiojau be jokių problemų na o poto prasidėjo. Turėjau 9 pe…
Labai užjaučiu Jus ir linkiu stiprybės laikykitės ❤️❤️❤️
Labutis ❤️ nutariau ir aš pasisakyti, nors jau praėjo tiek laiko tik dabar emociskai gavos vėl prisijungti prie TD.
Istorija mano tokia:
Pirmas nėštumas sužinojau 8sav. laukiuosi dvynuku buvo wow nesitikėjau nes giminej, bent ką pazystu pas nieką dvyniu nėra 😲🥰 12sav. Nėštumas nutrūko 😪
Po metų gavosi pastoti (metus be apsaugų) nėštumas vystosi viskas tvarkoje tik labai pykino, bloga buvo, miegot galėjau 24/7 ko nebūta su pirmu nėštumų... Sužinojom kad laukiames berniuko viskas idealiai 23 sav atsikeliu su skausmu apačioje nuvažiavom į klinikas 4cm atsivėręs kaklelis subrandino plaučius, geriau tabletes kurios neleidžia kakleliui vertis savaite ligoninėj lygiai 24sav 22h vakaro užėjo maudimas bet nepavadinciau skausmu toks net tiesiog lyg judesiukai vaiko būtų bet sunerimau nuėjau pas gydytoją nuvežė echo, 9cm kaklelis atsivėręs 😲 skubiai į gimdykla 5h ryto gimė mano mažiukas, viskas ejos gerai nusitraukinejau pienuka ėjau maitinau gydytojai sakė situacija gera mažylis labai stiprus 5h atėjo gydytoja į palatą pranešt kad situacija labai pablogėjus ar krikstysim savo vaiką ar ne atėjo kunigas, išvedė mane iš palatos nes buvau isterijoj negalėjau tramdyt ašarų po 30min gydytoja pranešė nebėra mano angeliuko 😪😪
Buvo labai sunku vaikščiojau pas daktarus gavau leidimą planuoti vaikeli gal po mėnesio nes viskas labai gražiai sugyja buvo dar buvau ne pasiruošus bubo labai sunku po pusės metų pradėjom tiesiog mylėtis nesisaugant ne kalbėjom nei apie vaikus nieko tiesiog viena vakarą be nieko ir taip 1.5m nei testų dariaus per tuos metus nieko išvis viena diena grystu namo dar vyras vyno atvežė sakau negersiu nes laukiuosi jo reakcija IŠ KUR ŽINAI? 🤦♀️ Testą kraują dareis? Sakau nieko nesidariau tiesiog žinau kad laukiuosi. ( o nei vemiau nei silpnumo jokių išvis rodiklių kad laukiuos) na iš ryto nuvažiavom pasidaryt kraujo tyrimo laukiam vakaro į el. Paštą atėjo iš klinikos atsakymas ~4-5sav 💞 nėštumas buvo sunkus psichologiškai nes labai pergyvenau del kiekvienos mažos smulkmenos skausmelio, isskyru važinėjau į ligoninę... 23sav užsirašiau į Antakalnio gimdymo namų nestukiu dienos stacionara nors vaikščiojau ir į santariskes pirmas vizitas Antakalnyje echoskopas klausia gydytoja ar jūs jaučiate judesių sakau na jaučiau šiandien ryte per piet kol važiavau iki jūsų kaip ir neatkreipiau dėmesio... Sako pas jūsų vaikeli sustojusi širdis neplaka važiuokite į santariskes... Neklausiau nieko nei kas kaip... Šokau į mašiną ašarose vos matant nuvažiavau į santariskes prijungė širdelės dūžių aparaciuka ir išgirdau ta garsą plakant širdelei pradėjau verkt iš laimės kad viskas gerai ir nežinau kas įvyko Antakalnio bet ten tiesiog ta pastatą net dabar apeinu su ašarom nes tikrai galvojau isprotesiu žinau kad tikrai yra gerų gydytojų kad čia tiesiog man taip pakliuvo kažkas kažkaip... Bet tiesiog tos vietos nemėgstu... Santariskese praleidau visa savo nestuma turėjau super duper akušerė ginekologe kuriai galiu nusilenkti Živilė Sabonytė! Atėjo 37 sav. Vakaras 20h ėjom gult filmą žiūrėt pradėjo maust pilvą ir tada būtent kažkaip ne šokau iš lovos iš kart ne lėkiau pas daktarus o tiesiog ramiai atsikėliau nuėjau apsipraust, išėjau iš vonios maniškis jau miegojo susikroviau lagaminą zadinu ji sakau važiuojam gimdyt jis soke kur gimdyt dar tik 37sav na važiuojam man kaip ir skausmai apsiramino maniškis tai gal sukamės namo sakau ne važiuojam pasitikrint, atvažiuojam 3cm atsivėręs kaklelis iškart nuvedė į gimdykla net nežinau kodėl gulim laukiam skausmu jokių kaklelis veriasi kompas sąrėmius rodo man kaip ir nieko maniškis išviso pergyveno drebėjo aš gulėjau laukiau kada jau prasidės "linksmybes" nuėjau nusislapint kraujas hm tikriausiai kamstys kaip supratau, tiesiai šviesiai net nežinau kas tai yra tas kamštis ir kaip jis kada išeina... Pradėjo labiau vertis kaklelis vandenis nenubeginejo man atrodo nepamenu net buvo 8cm atsivėręs kai atėjo pradurt vandenų išvedė vyrą ir daro echo prieš praduriant vėl kažkoks aliarmas (kaip gi man ramiai, negali but😭) virkštelė pirmaeige važiuojam cezariui o taip nenorėjau norėjau pagimdyti na bet aišku svarbu sveikas vaikas būtų ir ne grėstų jam kažkas... Atliko Cezarį mano mazgius 37sav 3.700kg 60 cm 😍😍😍 išleido iš ligoninės po savaitės naujagimių skyriaus vedėja labai šauni pasiprašėm ilgiau pabūti man geriau po priežiūra buvo pati pradžia... Gryzom namo mano vaikas AUKSAS niekad neturėjom nei diegliuku nei tonusu kokiu sutrikimų nei sirgom vizitai pas gydytoją būdavo apžiūri (super vaikas auga) jei skiepo diena skiepas viskas neturėjo nei slogu nieko valgėm MP neturėjom jokių problemų kas būna pas naujagimius, naktis būdavo ramios miegojom savo lovyteje nuo 22h 2h atsikeliam pavalgyt ir vėl iki 6h viena vakarą mums kaip tik suėjo lygiai 6mėn vaikas neramus tapo į vakara labai pergyvenau bet visi mama šeimos gyd skambinaus vyras nusiramink juk ir dantukai ir pilvukas bet kas gali but, atėjo vakaras kaip ir nusiramino užmigom kartu naktį pabudo tiesiog verkt ne iš šio ne iš to pradėjo visalaik ant rankų paimamas nusiramindavo pas mane o ši karta ne vyrui sakau kviesk greitąją kažkas ne taip atvažiavo greitoji nuvažiavom į Santariskes aš strese pusiau gydytojus girdžiu pusiau, tik į vaiką susikoncentravę liepė pilnai nurengt mažylį nurengiau nors nesupratau net kam taip išvežė mano angelą, likau pas gydytoją pasirašinėti dokumentų po dokumentų jinai man paduoda lapuka ir liepė praeitį kolidoriumi užrašas ant lapuko "vaikų 2 reanimacijos skyrius" aš tieisiog nieko nebenorejau aš net ne verkiau kaip robotas sėdėjau prieš tas duris ir laukiau atrodė visas gyvenimas pro akis lekia nemoku to jausmo dabar paaiškinti širdis viskas tiesiog iš skausmo plėšė... Negalėjau nei vyrui paskambint niekam kad atvažiuotų.. Atrodė nėra jėgų net telefoną paimti į rankas...laikas ėjo gydytoja atėjo paklausė ar jūs viena ar su vyru davė raminamųjų galiausiai paskambinau vyrui paskambinus tiesiog dėjau į asras paprašiau kad atvažiuotų nes tiesiog nesigavo paaiškinti situacijos... Viskas truko apie 2h išeina gydytoja tiksliau išbėga jūsų vaikui sustojus širdis gydytojai jau 2h atlikinėja širdies masažą... Tyrimai VISI blogi... Mane įleido viena arčiau renimacines aplink mano angelą gal 7daktarai negalėjau žiūrėt buvo siaubingai skaudu kodėl jam kodėl ne man milijonas klausimų ir tik tikėjimas sulaukti stebuklo po valandos daktarai išsiskirstė nesupratau ar viskas gerai ar kas aparato rodančius širdies darbą nemačiau buvo nusuktas ekranas pradėjau belstis pro tas duris išėjo gydytoja pranešė kad nebėra mažylio... Nelabai pamenu kas tuo metu buvo pamenu tik kad leido ateiti atsisveikinti atsimenu koks jis šaltas buvo ir po to nieko kaip per migla.. Žinoma bubo atlikti tyrimai (žaibiškas miokarditas)
Jau praėjo virš metu kol kas bijau nežinau ar išvis dar kada galėsiu norėti noriu bet ta baimė vis nugali ir taip bet kas gali sakyt daktarai draugai viskas bus gerai turėsi NEEEE taip nėra nėra viskas gerai ir nebus ir ta baimė bus visada... Ir nežinau kaip su sitom mintimis kovot.... Pas psichiatrus psichologus nebuvus, vis to laiko nėra atrodo DARBAS geriausias psichologas...
Labai atsiprašau kur gramatikos klaidos sakiniai blogai išdėstyti ... Labai sunku buvo rašyti... Bet išsikalbėti jums labai norėjau...
Kartais nežinau gal aš prakeikta gal pas būrėja nueiti? Netikiu tokiais dalykais bet nežinau ką daryti tiesiog nežinau... Atrodo eik per visus ir klausk kas ne taip... Buvau pas genetikus viskas idealiai (p.s. Nėštumo metu su trečiu nėštumų buvau taip pat pas genetikus viskas buvo idealų) po visko tyriaus viskas kas įmanoma nieko sakė kraujas viskas pas mane pačią kaip pas vaiką idealiai 😭😭😭
Kuciuk, stiprybes, labai daug Jums teko! Protu nesuvokiama. Turbut dauguma net nezino (ir as tame tarpe) kas tas zaibinis miokarditas ir gal taip gali buti isvis. Jeigu tik turite galimybe, nueikite pas paichologa pasikalbeti, gal kuo gales padeti.. Gerai, kad ir mums parasete, jau pirmas zingsnis.
As siame forume esu, nes man 34 savaite buvo pasakyta, kad ryte turesiu gimdyti negyva vaikeli, visa ta nakti si foruma kazkodel skaiciau, turbut kad jausciausi ne viena.. Man tai labai padejo tuo metu. Isgyvenom stebukla, bet dar negaliu nei jo pasakoti, nei dalintis, smegenys daug ka dar blokuoja, tai labai suprantu del tos uzsitesusios busenos, tik ji pavojinga manau.. 😥
Kuciukas parašė:
Labutis ❤️ nutariau ir aš pasisakyti, nors jau praėjo tiek laiko tik dabar emociskai gavos vėl prisijungti prie TD.
Būkit stipri ir neužsidarykit savyje svarbiausia💜
Kuciukas parašė:
Labutis ❤️ nutariau ir aš pasisakyti, nors jau praėjo tiek laiko tik dabar emociskai gavos vėl prisijungti prie TD.
Sveiku protu nesuvokiama.. Ankstyvam nėštume prarast vaiką liūdna . Vidury nėštumo baisu.. Nėštumo gale tragiška... Bet kai reikia laidoti jau susipažinus su vaiku - nesuvokiama 😐
Pati praradau 17sav bei 40+4
bet bent turiu paguodą antrojo nėštumo sūnų.
Laikykis! Stiprybės ir nenuleisk rankų.
Jau po tiek patirčių nebegali nutikt daugiau nieko blogo.. Linkiu susilaukt sveiko mažylio kuris džiugintų jus iki pat gilios senatvės 💓
4 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai