2017.09.03 23:11 (prieš 8 m.)
Tai vat tas dar skaudžiau, kai tu nežinai dėl ko, ko saugotis labiau sekanti karta, kad daugiau taip nepasikartotu... atrodo ir taip ko tik nepadarai ir saugai save, kad viskas būtų gerai, o čia kaip kokia rykštė. Vis pažiūriu į kalendorių pagalvodama, kad ir aš dar būčiau nešiojusi ri jau tik kelios savaitėlės bebutu likusios iki tol kol būčiau laikiusi mažyti savo rankose ir glaudusi prie širdies... Skausmas didelis kai visos pažystamos, draugės, kurios laukėsi su tavim panašiu metu jau tuoj turės savo mažiukus o tu lieki be nieko, be tos dideles savo gyvenimo svajonės. Ir dar labiau pykti jauti kiekvienai "motinai" kuri neverta taip vadinti palikdama ar nužudydama savo vaikus, atrodo nueiciau pasiimciau ir pati auginciau. Aš nebegaliu kaip noriu greičiau vėl bandyti, vėl laukti to stebuklo ir pagaliau sulaukti, as jau isivaizduoju kai ateis ta diena ir a svis tiek turesiu mazyli tikriausiai asaros is laimes upeliais tekes ir nepaleisiu is ranku, kaip as mylėsiu
jau dabar MYLIU kol laukiu!