Taip ir negimęs kūdikėlis (pas angeliukus) (Archyvas iki 2023.03.17)

«1 140 275 279281 285 390 500 Kitas »

deite

10 m. 1 mėn.

11 m. 4 mėn.

2020.01.01 13:50 (prieš 6 m.)

Man priespienis bego 3 menesius, krutis dar ir dabar lyg adatelem dursto. Prolaktinas normoj, echoskopu nieko blogo nemato. Nestumui buvo 12 savaiciu

Wikne

5 m. 3 mėn.

13 m. 3 mėn.

2020.01.01 13:58 (prieš 6 m.)

Lietinga parašė:
Tikiu kad skirtingai kiekvienai gal man vis tiek pienas atėjo nes buvo jau 35 sav, net nežinau. Bet nuo bromocriptino man galva taip sukdavos kad alpdavau. Pasku…

Tai greiciausiai kad kiekvienai skirtingai. Kitos ir be vaistu apsieina man krutine jaj plyso tiesiog is skausmo,vakarais po dusu sildydavau kad nors kiek atleistu, labai bijojau,kad tik neuzsidegtu.
As ir Antakalnyje...bet vaistus man ginekologas veliau israse ir nieko neminejo kaip juos vartoti. Sake pagal situacija po 2-3 tabletes per diena iki kol atleis krutine. Ir pirma tablete isgeriau iskart kai nusipirkau vaistus,dar reikalu mieste turejau,tai toks negerumas uzejo, pykino, ant koju vos pastovejau, jau net prie kasos parduotuveje tiesiog sukritau ant to prekystalio, namo vos parvairavau, vakare po antros tabletes tai net indu suplauti nesugebejau, kojos linko, galva sukosi,negera...ir tik tada paskaiciau info lapeli kad situos reik pradeti gerti palaipsniui pradedant nuo puses tabletes...gal ten buvo parasyta ir apie palaipsnini nutraukima, bet matyt neuzfiksavau sekancia diena jau jokiu pojuciu nuo tableciu nejauciau...

Aciu uz palaikyma :4u:
Kad cia tokia beda, kurios, kaip sake ligonineje, sunku ir nustatyti is anksciau...kai taip baigesi pirmas nestumas, tai pagal medikus juk tiesiog nelaimingas atsitikimas, taip nutinka, vaikiukas sveikas buvo, tai nieks ir nesigilino...kai dukra gime anksciau laiko, tai nustate visai kita ankstyvo gimimo priezasti, bet nieks nesuriso, kad ta priezastis viso labo pasekme...po sio karto jau pasake, kad nepakankamumas kaklo,del to ir dukra gime anksciau laiko,buves uzdegimas nestumo metu tai greiciausiai pasekme trumpejancio kaklelio...labai skaudu kai tokiu budu reik suzinoti apie savo organizmo bedas...pries si nestuma turejau nesivystanti,po jo su vyru issityrem viska ka galejom, lankiausi pas vaisingumo spec ir tik su jo pagalba pastojau. Norejosi padaryti viska is savo puses kad tik vel nenutiktu nelaime ir jautememes padare viska...o cia se tau...tirkis nesityres

Linkiu grazaus ir sklandaus nestumo :4u:
Kaio bebutu keista, po sios nelaimes nejauciu jokio pykcio matant nesciasias, kaip tik taip del ju dziaugiuosi,kad neturi tokiu bedu ir gali megautis nestumu

2020.01.01 14:09 (prieš 6 m.)

Matau, čia ne aš viena iš gegužinukų atklydau 🙁
Wikne, kada planuoti dabar pradėsit?

Wikne

5 m. 3 mėn.

13 m. 3 mėn.

2020.01.01 14:28 (prieš 6 m.)

Tik_su_viltim parašė:
Matau, čia ne aš viena iš gegužinukų atklydau 🙁
Wikne, kada planuoti dabar pradėsit?

Po savo nelaimes pagalvojau,kad duok D as buciau paskutine pasitraukusi is geguziuku grupes bet kai pamaciau tavo pries tai buvusia niko nuotrauka, net kunas nutirpo pamenu kai visos gyrem uz grazu ir originalu naujienis pranesimo buda....

Man ligonineje sake kad galima jau po pirmu menesiniu, o mano ginekologas sake po 3-4 men,nes narkoze ir kunui atsigauti reikia..bet pvz nescioms kakleli apsiuna tai su narkoze, tai kam tuomet laukti sitiek ? Labai dvejoju kiek mes cia lauksim,nes norim kuo greiciau...neaisku kaip greit vel pavyks pastoti..bet kolkas manau kad palauksim du ciklus,o poto nebesisaugosim. Jei uzkibs iskart tai valio,labai dziaugsimes,o jei ne tai dziaugsiuosi kad bent nebusim lauke puse metu...
Musu dukra uzkibo pirma menesi po nesekmingo nestumo ir islauktu 3 men po nesekmes...norisi tiketi kad ir vel taip pavyks...nes ta tustuma zudo...

2020.01.01 14:43 (prieš 6 m.)

Wikne parašė:
Po savo nelaimes pagalvojau,kad duok D as buciau paskutine pasitraukusi is geguziuku grupes bet kai pamaciau tavo pries tai buvusia niko nuotrauka, net kunas nuti…

Žudo tikrai... 😓
Kai jau atrodė perkopėm į saugesnį laiką... Net kelios, viena po kitos patyrėm košmarus..

Aš be proto norėčiau kovą bandyti ir jei pavyktų, gimtų dar 2020. Metais, kuriais ir turėjom pagausėti... 😔
Tačiau, aš suvokiu, kad to laiko nebedaug ir reik rimtai susigriebti, kad padėti sau paruošti organizmą. Praktiškai reikia nustoti dusti iš sielvaro, išsimiegoti, gerai maitintis ir pan. Bet čia jau iššūkis..

Jei kovą nepavyks, turbūt darysim ilgesnę pertrauką. Nes taip pat bijau įsisukti į kasmėnesinį nusivylimą sulaukus nelemtų mm.

Kiek jums valėsi gimda, beje? Man ganėtinai nestipriai ji valosi, nors per echo užvakar dar matė, kad yra kam valytis.
Ziwillytea

2020.01.01 21:07 (prieš 6 m.)

Dauguma pasisako už gan greitą planavimą po netekties, tačiau
Aš asmeniškai po nelaimės norėjau savo mergaičių aš nenorėjau kitų. Aš nenorėjau pakeisti JŲ nes jos visada liks širdyje. Net tas zodis pakeistu netinka, labiau kad atsirastu nauja gyvybe kuri suteiks dziaugsmo ir primirsiu jas. Norėjau išgedėti ir skirti laiką tik Joms. Kad po kurio laiko nebūtų širdyje gumulo kad Jas primiršau planuojant kitą.
Aišku užtrukau daug laiko kol gedėjau, psichologė padėjo sudėlioti savo mintis ir jausmus į reikiamas vietas.
Aš susigyvenau su tuo ir stengiuosi gyventi už jas, nes jos tokios galimybės neturėjo. Nesprendziau kad reikia megautis gyvenimu ne tik uz save o uz visas 3.
Aišku praėjo trys metai po Jų netekties, esu visiškai rami planuoti kitą nėštumą, esu psichologiškai žymiai stipresnė kad nestumas nebutu stresinis del kiekvieno blogo jausmo. Taip yra baimiu, bet jos nevaldo mano gyvenimo.
Manau kiekviena nelaime kiekviena paliecia skirtingai.
2020.01.01 22:22 (prieš 6 m.)

Išties, tas gedulas toks dalykas.. Nėra taisyklių kaip "teisingai" reikia gedėti. Visa eina iš vidaus. Ir gali būti visoms itin skirtingai.

Jūs stipri moteris. O aš labai labai bijau, kad su laiku mano skausmas nemažės. Ateis dekreto diena, ateis termino diena, ateis gimtadienio diena ir kaskart širdį pervers kalaviju. O kur dar kasdienės situacijos, viskas, tikrai beveik viskas primena netektį 😭

Aš jaučiuosi per silpna laukti.. Fiziniam skausmui esu labai pakanti, bet emociniam...

Pas mane namuos dar yra vaikų. Nors jų itin nepalietė ši netektis, mama kaip ligonis... Sunku rasti jėgų džiaugtis žaidžiant su vaikais, ar apskritai valgyti. Kalbėti norisi tik apie tai. O kiek domėjausi, neradau, kad moteris visiškai sugytų po netekties, tik, kad naujas nėštumas padeda sugrįžti į save ir vėl džiaugtis.

Daug kas man sako, turi dėl ko gyventi, tai tavo vaikai.
Taip, tai faktas. Neneigiu to. Tačiau čia panašiai kaip ambutuoti vieną ranką. Ir sakyti, nieko, turiu dar kitą Man labai sunku, nes ta tuštuma slegia...

Kartais galvoju palaukti... Bet bijau, kad išprotėsiu...

Wikne

5 m. 3 mėn.

13 m. 3 mėn.

2020.01.01 23:14 (prieš 6 m.)

Po pirmos netekties labai ilgai ieskojau atsakymu i klausima "kodel?" ir perskaiciau minti,kad yra du moteru tipai po netekciu...vienos nori planuoti kuo greiciau,o kitos kaip tik nori islaukti kuo ilgiau...
Kai pastojau su dukra, tai nereiske kad pamirsau savo sunu...apie ji galvoju ir verkiu kartais iki siol, nors praejo jau 7 metai...bent man niekad neatrode, kad pastojusi uzkeiciu netekta vaika kitu...mane tiesiog zudo ta tustuma...iseini is ligonines ir tuscia, nei ant ranku nei isciose...
Kiekviena jauciame geriausiai kiek laiko mums reikia islaukti iki sekancio nestumo :4u:

2020.01.01 23:24 (prieš 6 m.)

Wikne parašė:
Po pirmos netekties labai ilgai ieskojau atsakymu i klausima "kodel?" ir perskaiciau minti,kad yra du moteru tipai po netekciu...vienos nori planuoti kuo greiciau,o…

Jaučiuosi taip pat...
2020.01.02 00:16 (prieš 6 m.)

Kai kalbama apie vaikučio netektį, laiku, kaip vaistu aš netikiu...

Ir nors niekas, niekada nepakeis prarasto vaikučio, širdy paliks mažiau vietos sielvartui, nes didžią dalį užpildys kitas vaikutis. Tiesą sakant, jau dabar, vien mintys apie naują nėštumą, man suteikia jėgų ir motyvacijos. Veikia raminančiai, gydančiai.

O savo sūnelį visada prisiminsiu, visada..😓 Be galo jį myliu... Labai labai jo pasiilgau... Koks gražutis, koks tobulas jis... ❤😭