Pastojau studijų metu

12 3 Kitas »

2020.09.28 22:26 (prieš 5 m.)

Sveikos mamytės,

pradėsiu nuo to, kad su draugu esame II kurso studentai. Man 20, o jam 22 metai. Ir atsitiko taip, kad pastojau.. Vaikelio norėjom, bet dar tikrai ne dabar. Norėjom pasibaigt mokslus ir t.t. Bet atsitiko kaip atsitiko. Su draugu esame kartu jau 2 metus, o šiaip pažįstam vienas kitą nuo darželio laikų, kartu ėjom į tą pačią mokyklą vėliau ir t.t. Tai vienas kitą labai gerai pažįstam. Patirties su vaikais turime abu, aš mažiau, o mano draugas tikrai nemažai, nes turi dvimetį sūnėną, kuriuo padėjo rūpintis nuo kūdikystės. Aš kažkaip nelabai noriu darytis valymą, nes pažįstant save, žinau, kad sąžinė mane užsmaugtų. Dar prieš pastojant seniau kažkaip yra išėję iš kalbos su vaikinu apie tai ir jis pasakė, kad reikėtų imtis priemonių, supratau, kad turėjo omenyje abortą. Na, bet čia buvo gan seniai ta tema. Ir nežinau net ką daryti dabar. Gal jūs patarsit? Kartu gyvenam, studijuojam(draugas studijuoja sesijine forma), dirbam. Aišku, stebuklų kažkokių neuždirbam. Baisu dėl to kaip reikės išlaikyti vaikelį, kaip pasakyti tėvams, ką giminės pagalvos ir t.t.. Nors atrodo tikrai norėčiau vaikelio.. P.S., kad laukiuosi sužinojau tik šiandien, vaikinui dar nepranešiau, nes jam tikrai bus šokas, bijau išgirst ką jis pasakys, bet suprantu, kad reikia jau pasakyt, nes mato, kad aš kaip " ne sava". Labai tikiuosi nuoširdžių pasisakymų ir patarimų. Gal kam nors irgi yra taip nutikę..

2

avietuke

T. 8 m. 9 mėn.

V. 15 m.

T. 16 m.

2020.09.28 22:32 (prieš 5 m.)

Pastojau Jūsų amžiaus. Buvau 3 kurso studentė. Nuosavo būsto neturėjom, po pirmo gimimo nepraėjus metams gime ir antras. Ir nieko.
O kas ką pagalvos mažiau turėtų Jums rūpėti. Juk patys auginsite

Hmama

H 1 m. 7 mėn.

H 6 m. 5 mėn.

2020.09.28 22:43 (prieš 5 m.)

pikiciki12 parašė:
Sveikos mamytės,

Nieko cia neprigalvosi. Gimdykit leliuka, busit jauna mama, manau viska suspesit. Kadangi dirbat, ir stazo turesit, bus kazkiek ir pinigu, pradzioje leliukui daug nereikia. Del jusu santykiu su vaikinu, sunku ka komentuoti. Leliukas bus didelis isbandymas aplamai, baigsis visos tos romantikos ir studentiskas gyvenimas. Bet uztat tapsit mama, ir turesit dideli dziaugsma ir laime ir meile.
Del vaikino viskas isaiskes su laiku, ar jis liks kartu, ar spruks i krumus.

2020.09.28 23:15 (prieš 5 m.)

Pakeliu temą..
p.s. ačiū už nuomones

leila123

4 m. 10 mėn.

2020.09.28 23:31 (prieš 5 m.)

pikiciki12 parašė:
Sveikos mamytės,

Būdama jauna turbūt lygiai kaip jūs išsigąsciau, bijočiau reakcijų ir tt, tačiau dabar, kai praėjau ilgą kelią iki vaikelio, galiu tik pasakyt jums - auginkite. Aš tiek save graužiau kodėl anksčiau nebandėm, ko laukėm, galvojom išvis neturėsim jsu. Gyvenate kartu, reiškia vietos atsiras, dirbat, kaip studentai puikiai gyvenat. Viskas bus gerai. Čia didžiulė dovana, priimkit ją

Rūta M.

Emilis 4 m. 7 mėn.

Ąžuolas 7 m. 2 mėn.

2020.09.29 00:15 (prieš 5 m.)

Mano pussesere pastojo mokykloje, 12 klaseje. Pagimde pirmame kurse. Vaikinas ja paliko. Apie nestuma tevam nesake iki gimdymo. Ir taip tik sau bereikalingo streso prisidare. Ir zinot ka? Dabar tai mergytei 10 metu, pussesere susirado vyra, kuris ja dievina, susituoke ir net savo 3 metu dukryte turi. Mokslu nebaige, bet su vyru sukure labai pelninga versla. Visiskai ne esme ka kas pagalvos, o esme ko JUS norite. Man pussesere tiesiai sviesiai pasake, aciu dievuj dukryte pasibelde taip anksti. Gal buciau 10 metu issvaisciusi saves ieskodama, o dabar jau is kart zinau, kad noriu seimos. ❤️ Taip kad gimdykit ir bukit laiminga. Kiekvienas vaikutis atsinesa savo kraiteli

Orija

5 m. 8 mėn.

7 m. 9 mėn.

2020.09.29 00:30 (prieš 5 m.)

Pirma karta pastojau 20 m. Turejau drauga, bet gyvenau su tevais, dirbau, mokiausi. Buvo sokas suzinojus. Laksciau per daktarus, kaip taip galejo nutikti, juk geriau kontraceptikus, niekam nesakiau, daug verkiau, labai bijojau ka pasakys seima, jis, jo seima. Vaikelis pabego nuo manes, dabar nepasakysiu kelintoj savaitei, bet dar niekam nesakiau, galvojau darytis valyma. 21 susitikau dabartini vyra, vaikiuka planavom nuo mano 24, ir tik 31 pirma karta patojau, pagimdziau. Visus laukimo metus prisimindavau pirma savo vaikiuka, labai gailiuosi kad tada mintimis ji isvariau. Jei jau jis pas Jus atejo, laikykit ji, mylekit jau dabar, tai Dievo dovana, nepaleiskit 💕

Gaby_

2020.09.29 01:22 (prieš 5 m.)

Aš pastojau būdama studentė ir šią vasarą gimė pats gražiausias mano berniukas ❤️ bijojau taip pat pasakyti artimiesiems, bet jie mane tik palaikė, padėjo sunkiu laikotarpiu 😊 dabar tikiu, kad galvojate kaip išlaikysit, kaip išgyvensit, bet reikia tik noro ir viskas bus gerai! Negalėsit nueiti į paskaitas tai bandykit susitarti su dėstytojais, kad atvyksite tik į atsiskaitymus, o blogiausiu atveju pasiimsit akademines, abu esate dirbantys, pajamų turite, tai išgyvensit, mažiau sau leisti galėsite, bet kai ant rankų laikysite savo vaiką visa tai bus nesvarbu, nes noresite viską padaryti tik dėl jo ❤️ laikykites, dziaukites nėštumų, o pasidarius abortą kaltinsite save ilgai, kad neišsaugojote dalelės savęs 🙂

2

korne16

5 m. 6 mėn.

2020.09.29 08:46 (prieš 5 m.)

Nepergyvenk! Aš dabar jau įpusėjus laukimą, lygiai taip pat antro kurso studentė 20 metų☺️ Tik džiaugiuosi ir jokių kitų minčių ☺️🥰 jei nori gali parašyt į pm, pabendrausim!😁💙🦋

2020.09.29 09:54 (prieš 5 m.)

Man 26, mokslai baigti, bet kai pastojau jaučiausi panašiai. Dalinai ir hormonai veikia. Bet kai nueisit pas gydytoją, pamatysit leliuką per ekraną, pradės spurdėt viduj, net nebebus kalbos negimdyti. O kad užsiauginsit tai tikrai. Ne gyvenimo tragedija. O jei vyras taip pasakė, kad "reiktų imtis priemonių" tai dar pagalvočiau ar su tuo žmogum aš norėčiau praleist likusią gyvenimo dalį. O gal pasakius kaip tik labai džiaugsis🌸 nežinot kaip reaguos. Tai tiesiog pasikalbėkit su vyru.

3