TV
Pasidalinsiu savo patirtimi ir aš.
Pirmąją dukrą skiepijau visais skiepais, nes esu gydytoja ir visus DEŠIMT MOKSLO METŲ mokyta, kad tai yra priemonė nesirgti tam tikromis "pavojingomis" ligomis. Kai dukrai sukako vieneri, pradėjau "plačiau" domėtis vakcinomis, gydytojų praktikų straipsniais apie vakcinų žalą. Todėl MMR vakcina vaiko jau nebeskiepijau dėl šių priežasčių:
pirma - šios visos ligos nėra pavojingos, jei jomis persergi vaikystėje;
antra - persirgus jomis, susiformuoja imunitetas visam gyvenimui;
trečia - jei vaikas nepersirgs jomis iki 7 metų, tada ir paskiepysiu.
Gimus antrajai dukrai, gimdymo namuose atsisakiau skiepyti Hepatitu B, dėl šių priežasčių:
pirma - aš Hepatitu B nesergu, o pvz. JAV skiepija tik sergančių Hepatitu B mamų vaikus, jiems parenkama individuali Hepatito B vakcinos dozė pagal mamos ligos stadiją ir dar suleidžiamas IMUNOGLOBULINAS, tam kad vaiko organizme apsauginiai mechanizmai nuo Hepatito B įsijungtų iš karto (be Imunoglobulino net ir paskiepytas vaikas gali užsikrėsti nuo sergančios mamos, nes imunitetas po skiepo formuojasi ne iš karto).
antra - Hepatitu B galima užsikrėsti lytiniu keliu ir minimalių operacijų metu (pvz. pas odontologą), jei blogai sterilizuoti instrumentai, perpilus sergančiojo Hepatitu B kraujo. Kol kas tai mano lėliukui dar negresia (lytiškai nesantykiaus, dantų kol kas neturi).
trečia - šia vakcina galima paskiepyti bet kada - po vienerių, penkių dešimties ir pan. metų...
TBC vakcina paskiepijau, nes buvo didelis kolegų, anytos (pediatrė) spaudimas. Jau paskiepijusi vaiką buvau TBC dispanseryje ir kalbėjausi su kolege pulmonologe, kokie vėjai šiuo klausimu Europoje. O pvz.: Anglijoje vėjai tokie:
pirma - nuo TBC vaikų NESKIEPIJA, nes Anglijoje sergamumas TBC yra mažas.
antra - atvykusiems iš Lietuvos neskiepytiems vaikams siūloma juos paskiepyti, nes LIETUVOJE YRA DIDŽIAUSIAS SERGAMUMAS TBC PO RUMUNIJOS EUROPOJE,
trečia - TBC skiepas atliekamas vaikui po mėnesio, bet ne iš karto gimus, jei šeimoje nėra sergančių TBC.
Pažangūs Lietuvos gydytojai siūlo rinktis dėl TBC skiepo tėvams, kadangi:
pirma - TBC skiepas nuo ligos neapsaugo, bet apsaugo nuo sunkių TBC formų vaikus iki 5 metų;
antra - yra atvejų, kai inteligentiškose šeimose vaikai suserga TBC;
trečia - yra atvejų, kai vaikai po skiepo suserga limfmazgių TBC (tada stiprūs antibiotikai, operacijos), kaulų, plaučių, generalizuota TBC formomis (baisios, invalidizuojančius vaikus ligos).
Išvada tokia - jei bus trečia vaikas, nuo TBC tikrai neskiepysiu.
Dabar mažoji jau yra paskiepyta dviem DTP vakcinomis ir laukia trečia. Puikiai suprasdama galimą skiepų riziką dvejoju. Iš vienos pusės - jau du skiepai padaryti, trečias - paskutinis. Iš kitos pusės - vaikui aktyviai dygsta dantys, tai sudaro krūvį imunitetui, papildomas krūvis vakcina net ir pasveikusiam vaikui dantų dygimo fone nėra saugiausias dalykas...
Ką daryčiau dėl DTP kitaip. Paskiepyčiau šia vakcina vaiką, kai jam sueis DU arba TRYS metai.
Šioje visoje istorijoje yra pora tamsių vietų:
pirma - jei mano neskiepytas vaikas kartais susirgtų sunkia forma ligų, nuo kurių nėra paskiepytas, tai turėčiau atlaikyti be galo didelį kaltinamąjį spaudimą tiek iš visuomenės, tiek iš artimųjų pusės, bet tikimybė, kad jie susirgs šių ligų sunkia forma yra šimtus, o gal net tūkstančius kartų mažesnė už tą, kad jeigu aš juos skiepysiu visomis vakcinomis, tai jie susirgs autoimuninėmis (tokiomis kaip cukrinis diabetas ir pan.), CNS (tokiomis kaip autizmas, epilepsija, dėmesio sutrikimai) alerginėlis ligomis, ar vėžiu.
antra - mūsų visuomenėje jau darosi sunku rasti vaiką, kuris būtų sveikas (konferencijose mums pristatoma nauja pasaulinė norma, kur 50 procentų vaikų yra alergiški);
trečia - jokie maisto priedai ir konservantai, įkvepiamieji nuodai, tokie kaip aldehidai, nėra įvedami tiesiai į kraują, apeinant natūralius organizmo apsauginius barjerus, esančius žarnyne, plaučiuose ir pan...
Cia as is kitos temos nukopinau!!! Rase gydytoja!!!
bet pasekmės dažnai būna skaudesnės 
