Anytos elgesys su vaiku

Ilgai dvejojau,bet nusprendžiau čia parašyti..Galbūt sulauksiu patarimų, nes jau neberandu sau vietos. Reikalas tame,kad prieš kelis mėnesius susilaukėm pirmagimio. Vyro mamos elgesys mane tiesiog žlugdo. Visų pirma, pavydi mano mamai anūko. Tarkim, kad pamato jį dažniau vienu kartu per savaitę, nei jinai. Vis kažką nemalonaus pasako. Dar nuolatos aiškina, ką ir kaip daryti su vaiku, nors ir pediatrė patvirtino, kad didžioji dalis jos patarimų net ir žalingi vaikui. Kad ir prašau vieno ar kito dalyko nedaryti su vaiku, pvz: nepratinti prie nuolatinio nešiojimo, nekišti čiulptuko į burną per prievartą,jei vaikas nenori ar išvežus į lauką, neužkloti mažylio iki pat nosies ir t.t., - išklauso, bet visviena daro savo. Pastaruoju metu dar prasidėjo tokie dalykai,kaip vaiko vadinimai: ''mano sūnelis'', ''mano mažylis'', ''mano vaikelis'' ir t.t., bei tokios frazės: ''Negera mama, fu, kaip tave aprengė negražiai, kaip jai negėda'', ''Bloga tavo mamytė,oj bloga, neduoda nei arbatytės,nei vandenuko atsigerti, tik girdo tuo savo pienu'' arba topas, pamatė,kad mažylis labai į mane reaguoja, pasinešusi vaiką šnibžda: '' Na ir kam ta mama reikalinga? Va aš - tavo močiutė, daug geriau nei mamytė.Va ir šypsaisi,na ir tikrai nereikia tau tos mamos.'' Na, man visas jos elgesys jau seniai darosi nenormalus, atrodo, lyg mano vaiką savintis bandytų. Bet blogiausia,kad visa tai jinai daro ir sako tikrai nėra tyčia...Prašiau pagalbos iš vyro, bet jis gina savo mamą ir nors didžiąją dalimi tvirtina, kad esu teisi, bet šioje situacijoje, anot jo, turiu taikytis prie jo mamos, nes jinai nori tik gero. Jei kažką bandau sakyti jai, susigraudina. Vyras pyksta. Pasimečiau situacijoj...

Aisku, gal nlb gerai, bet as nesitaikstyciausi su tokiais pasakymais kaip "mama bloga". Butu iskeltas ultimatumas arba nustoja, arba vaiko nebematys. Mano hormonai jau senokai susitvarke, bet, jei dbr isgirsciau, kad kazkas apie mane pasakytu, kad as bloga mama vaiko atzvilgiu, tai butu paskutinis to zmogaus pasimatymas su vaiku. Pas mus nera blogu zmoniu, yra blogi poelgiai.
O jus nebandet prie jos mazyliui pasakyt, kad mociute bloga? Idomu kaip ji reaguotu i toki pasakyma.
Mano maziukais ir mano berniukus mociutes vadina, bet tai mane labiau glosto, tikrai nezeidzia, cia as matau tik meile vaikui

Labai panasi situacija, tik mano anyta viska dare samoningai ir apgalvotai. Tik dziaugiuosi kad kai pirma karta anyta prie vyro pasake kad "mama tavim visai nesirupina" vyras sugebejo mane uzstoti ir ja sudrausminti. Todel daugiau tokiu repliku negirdejau. Anyta turi susitaikyti ir priimti anuka kaip tavo vaika, tu esi mama ir tu vienintele zinai kas tavo vaikui yra geriausia. Ji jau savo vaikus uzaugino, dabar tu augini savo. Sitoj vietoj turi tvirtai atstoveti savo pozicija, nubresti ribas mociutei. O vyras turi tave palaikyti ir suprasti. Nesvarbu ka kiti sako, svarbu kad pati gerai jaustumeisi, nes visos neigiamos emocijos persiduoda vaikui.

Marsiete parašė:
Na manau čia visiems tas pirminis rūpinimosi periodas gimus vaikeliui, na kad vadina "mano mažylis" nieko blogo nematau. Kad "oi mama bloga, jos nereikia", vyresnės…

na kaip mano vyras pasake, tevu nepakeisi, kokie jie yra tokie, teks jau su tokiais ir gyvent ir dar senatvej priziuret.maniske irgi panasi.yra labai konservatyvi ir nori, kad gyventume pagal ja.ateina kiekviena sekmadieni.kaip as sakau: "atsizymet".kai gime, tai nesiojo ir sako neziurek i mama ir taip jau visas dienas prisiziuri; nemiegok, atsimerk; neziurek i ta puse( i mano), ir nunesa man uz nugaros, arba atsuko i paveiksla ir sako- ziurek geriau cia. mano mama tai netikejo, kai pasakiau., sako gal tau pasirode taip.nu cia buvo toks etapas.dabar vasarai vaziuoju i kaima keliems menesiams.tai terorizuoja vyra, kad atsivest ta vaika, uodai ten sukandzios, nera ten kas valgyt, jei kas atsitiks nebus daktatu ir pan. as tai jau tikrai zinau, kad gyvenant vienam mieste, gyvenimo nebus.tai ypac kai iseis i pensija, tai visai ramybes nebus.tai mano planai, kol dar mano mama gyva, pavazineti i uzsieni po kelis menesius per metus, nusipirkti savo busta ir issikelti i kita miesta iki kol vaikai prades eit i mokykla.kitos iseities ir ramybes tai tikrai nematau.o i senatve visi tevai iseina is proto be isimties, prasideda demensijos ir panasiai.zinau, nes dirbau su senais zmonem.