Doviliuke parašė:
Pritariu, Egle. mes taip pat užmiegam tik kartu. jis man apsivynioja aplink kaklą ir taip tada gera. nes dar porą metų praeis ir nebereikės taip mamos. tai džiaukim…
pritariu, vaikai taip greit uzauga
Doviliuke parašė:
Pritariu, Egle. mes taip pat užmiegam tik kartu. jis man apsivynioja aplink kaklą ir taip tada gera. nes dar porą metų praeis ir nebereikės taip mamos. tai džiaukim…
pritariu, vaikai taip greit uzauga
-Eglė- parašė:
as irgi manau,kad padariau klaida kazkur pradedant primaitint... pirmuju kosiu beveik nevalge,paskui pradejau truputi saldint tai bananu tai uogiene ir po siai dien…
Aha, suagusieji daug mieliau valgo, kas skanu, o ne kas sveika, tad su vaikais dar sudėtingiau...
Savo klaidas labai sunku pastebeti... Labiausiai mane kirbina mano mamos auklejimo klaidos augonant mane. Todel stengiuosi taip nesielgti su savo vaikais. Labai noriu kad mano berniukai uzauge myletu vienas kita ir visada bendrautu. As su broliu labai mazai bendrauju ir manau kad tai mamos klaida auginant mus. Kadangi jis jaunesnis 4 metais tai visada buvo "maziuku" o as tokia "dicke" . Visadamaniau kad mama ji labiau myli ir nuo vaikystes tao iskiepijo tarp musu su broliu kazkoki skirtuma. As buvau auklejama dirzu o jis nebuvo turbut is vis pe sikna gaves... Nors ji vosda sakydavo kad myli musvienodai, bet kazkodel ir dabar man taip neatrodo
. O ir rysio su mama neturiu tokio artimo koks turet buti tarp mamos ir ukros. Todel vyresniuka savo stengiuos priglausti kuo dazniau, kad vaikas nesijaustu atstimtas ir nereikalingas del to kad mazasis atsiado.
Idomi temelė čia pas jus. Pasipasakosiu apie savo mažąją, bet jau greičiau ne apie auklėjimo klaidas, o apie patį aukėjimą.
Supau aš irgi savąją pupą ilgai, beveik irgi iki metukų. Tada kažkaip vieną vakarą vyras grįžęs iš darbo atsigulė, ir ji šalia atėjo atsigulė, jis jai kasė nugarytę ir ji užmigo. Nuo to dienos man kažkaip nebeteko supti, tai tapo kaip tėčio ir dukrytės miegojimo ritualu.
Vėliau dėl maitinimo, tai pas mane labai greitai pradėjo valgyti viską, visos košytės jai patiko, tik bėda buvo ta. kad tėvai ir uošviai greitai pradėjo lepinti mažąją, ir va tas pakišo koją, nes greit pradėjo jai labiau patikti parduotuvinis "šlamštas". Va čia buvo didelė problema, nes greit ėmė silnėti imunitetas, ėmė labiau sirgti, dažniau ir sunkiau. Čia buvo didelė auklėjimo klaida. Laikui bėgant niekur pradėjom nevažiuoti, neiti ir pratintis iš naujo ragauti, skanauti naminį maistą. Dabar ji jau valgo viską, net kartais su dideliu apetitu, net mes patys stebimes, kur jai tiek telpa
O dabar tai pastebiu, kai ir kažkuri minėjo, kad vyras kartais pasako "negalima", bet nepaaiškina kodėl, tada automaniškai gaunasi perdėtas rėkimas ant vaiko be jokios priežasties. Aš dabar dažnai aukėju ir vyrą ir vaiką
Nes abu panašaus amžiaus regis. Suprantu, kad vyras gižta pavargęs, nori poilsio, ir dažnai mielai žiūri su mažaja filmukus, jei ji pamato, kad jis miega, atlekia pas mane ir skundžiasi
Tarp mūsų su dukryte labai stiprus ryšys. Linkėčiau tokio bet kuriai mamytei. Visada atsikelia ryte ir sako: "mamyte, aš tave myliu, tu mano gražuole, mamyte aš tavęs niekada nepaliksiu". Patys nuostabiausi žodžiai kokius galiu girdėti iš savo panelės, už visas savo pastangas. Miegam visada šalia viena kitos, kartais visas rankas nuguli man, nes būtinai ją reik apkabinti
Matau, kad ji be manęs negali, todėl kiek jai reikės tiek busiu šalia. Tik išeinu i kitą kambarį, jau matau, kaip uodegytė mane seka.
Dar teko pastebėti, kad nuo mažens ji labai mėgo rankas, pastoviai ant rankų. Tai pas mane, tai pas vyrą. O dabar va paaugo, ir ji pasidarė labai savarankiška, dienos metu su ja jokių bėdų, nes ji turi pati su savimi veiklos. Lėlytės, kurias myli be galo- be krašto, virtuvė, piešiniai. Kartais tai net gazdina, nes ji regis užsisklendusi savam pasaulyje. Yra labai komunikabili, nuo mažens nieko nebijojo, bet moka ir užsisklesti. Kas keisčiausia, kad kiti dar tokio amžiaus vaikai mėgsta daryti savo "tvarką", o ji priešingai, jei kažką išmėto tai būtinai sudės, jai netyčia išsipylė -iššluostis, žodžiu, dėl to labai esu patenkinta
jokių "zbitkų" nepridaro
regis šitai paveldėjo iš manęs, nes aš esu pedantė
Aš pritariu kad supimas yra nieko blogo, o kaip tik labai gera supti savo mažylį
Bet aš migdydama niekad nesupdavau, užmigdavo MP begerdamas... Arba kartais pas tėtį ant pilvo atsigulęs užmigdavo
Ir dabar užmiega arba su MP arba su tėčiu kartu gulėdamas.
Savo klaidų ir aš nepastebiu
Bet vieną dalyką su antru daryčiau kitaip: pirmąjį nešioti nešioklėje pradėjau gal tik nuo trijų mėn, o antrąjį planuoju nuo gimimo taip nešiotis
Man pirmus porą mėnesių truputį nedrąsu buvo (tikriausiai kaip ir visoms šviežiai iškeptoms mamytėms) vaikutį kilnoti, labai atsargiai myluodavau - dažniausiai pasidėjus priešais save ant lovos... jis atrodė toks trapus ir mažytis
Dabar jau manau taip nebijosiu ir tikrai drąsiai nešiosiuos su savim, "pucinsiu" nosytę ir pan nuo pat gimimo
Nors saviškį nešiojaus jau po to daug daug, vežimu nevažinėjom beveik visiškai, bet dabar vaikas visiškai ne rankinukas, turi jis savų reikalų ir nėra jam kada pas mamą ant kelių sėdėt..
Opra24, kaip manot, kas toki rysi su dukra sukure? as tokio laaabai noriu... myluojam nesiojam dama savo, nesukam galvos, ipras neipras - vaikui (ir ne tik vaikui) MEILES NEBUNA PER DAUG.
IvaZ, o as norejau tokio vaiko, kad nesynej jam patiktu, kad glaustusi, miegotu... maniau, prisisegsim ir busim kartu. ale ne
jai reik buti ant ranku, bet i pasauli ziureti - dabar dazna poza su vaiku rankose ir pasilenkus, nes damai reik viska ciupineti, o kol pati nevaiskto, problema jai
bet cia senelio itaka. jis atvaziuoja, pasibuna, prirodo jai cirku visokiu, o paskui mes su vyru kenciam
nugara mano jau kapec
IvaZ parašė:
Aš pritariu kad supimas yra nieko blogo, o kaip tik labai gera supti savo mažylįBet aš migdydama niekad nesupdavau, užmigdavo MP begerdamas... Arba kartais pas …
Kaip ir maniškė dabar irgi regis mamos jai nereikia
kartais perdėtai myluoja, o kita akimirka jau žiūrėk nė nepažvelgs
Dabar labai rodo jausmus, jei kažkas ne taip, tai sudeda rankytes kryžmai ir sako :" aš dabar pykta "
Aš tai stengiausi nešioti- vežioti su vežymuku, kažkaip man labiau tiko toks variantas, jai miegot lauke tan be galo patikdavo, atsijungdavo 2-3 h
turėdavau laisvo laiko ir poilsio rankoms, nes kitas valandas tekdavo supti rankomis
Net gyd.ligoninėje stebėjosi, kodėl ji taip rėkia jai ją kur padedu ant lovos ar pan. valgydavau net su ja kartu
dabar juokinga regis, o tada buvo ašarų pakalnė, nes pati fiziškai per ta savaite ligoninėje išsekau, vyras atvažiuodavo kasdien, bet kas ten poros tų valandų, regis jų ir nebuvo
Net nežinau gal tai buvo mano klaida nuo kudykistės, kad ji be rankų a niekur
InKaBa parašė:
Opra24, kaip manot, kas toki rysi su dukra sukure? as tokio laaabai noriu... myluojam nesiojam dama savo, nesukam galvos, ipras neipras - vaikui (ir ne tik vaikui) …
Iš tikųjų tai visas tas darbas per tuos kelis metus, čia juk ne dėl vieno įvykio taip nutiko, o tas ryšys atsirado palaipsniui
dabar yra jau smagu, gera. kai visas tas baisumas praeityje... nes tą etapą "nešiojimo" dar iki šiol kažkaip prisimenu su baime, tai netgi kažkiek sustabdo turėti daugiau vaikų, tiek mane tiek manau ir vyrą. Nors esame abu kategoriški šiuo klausimu, kad nenorim daugiau vaikučių. Ir prašau tik nesmerkt, nes daugumai manau pasirodys, kad va vyras turbūt nenori, tai ir žmona įsitikina save , kad nebenori. Pas mus viskas šituo klausimu aišku
nebet jau Dievas pats duotų mums netyčiūką
IvaZ, o as norejau tokio vaiko, kad nesynej jam patiktu, kad glaustusi, miegotu... maniau, prisisegsim ir busim kartu. ale ne
jai reik buti ant ranku, bet i pasauli ziureti - dabar dazna poza su vaiku rankose ir pasilenkus, nes damai reik viska ciupineti, o kol pati nevaiskto, problema jai
bet cia senelio itaka. jis atvaziuoja, pasibuna, prirodo jai cirku visokiu, o paskui mes su vyru kenciam
nugara mano jau kapec
mano artimieji mane įtikino kažkaip, kad nešynė blogis, nes paskui vaikų kojytės kreivos pasidaro, žodžiu bobučių pasitalai
bet tuo metu aš tuo tikėjau, dabar kai jau apsišviečiau, tai biški per vėlu
gal ji tikrai būtų mums labai pagelbėjusi. Vyro draugai savo berniuką laikė supyklėi, kuri ten visa laiką supdavo, tai paskui sunkei sekėsi jiems ji nuo jos atpratint, ypač kai jis jau į ją netilpo, o ant rankų irgi nenorėjo
6 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai
13 testuotojų vertinimai