1 operacijos diena
Padaro operaciją, pabundu po narkozės, labai šalta, slaugytojos skatina gerti daugiau skysčio, aš geriu, nors ir nenoriu, po truputį, jaučiu, kaip “išeina” narkozė, darosi vis geriau. Mažiau skauda galvą ir jau nebesvaigsta. Per 2 val. išgeriu 1,5 litro negazuoto vandens, po to dar 2 litrus iki 19 val. Gerkite kuo daugiau vandens.
Pirmą dieną pastebiu, kad nueiti į WC pasišlapinti “nesigauna kaip visada - srovele”, šlapinimasis keistas, atrodo negaliu iki galo ištuštinti šlapimo pūslės, kartais net paspaudžiu pilvo apačią, kad greiciau tekėtų šlapimas. Klausiu slaugytojų, ar taip gali būti - sako taip, spazmas, kitas dalykas - veikia taip narkozė.
Tai nenustebkite, jei jums irgi taip bus, susitvarkys po kelių dienų.
Pirmą dieną po operacijos “norisi nueiti rimto reikalo”, jaučiu kempinėlę po operacijos ( speciali hemostatinė(stabdo kraujavimą)). Gydytojas atėjęs pasako, kad ją jausiu tol, kol neišeis savaime su išmatomis, sako, zinau, kad norisi pasituštinti, bet geriausiai 1 parą po operacijos to nedaryti, nes ta kempinėlė skatina žaizdų gijimą. Galvoju, gerai, kad dienà prieš operacijà nevalgiau vakarienės!cia buvo labai geras sprendimas, nes tą dieną iškentėjau ir nesituštinau.
Aš labai greitai pradėjau keltis ir ėjau vaikščioti, man tada mažiau buvo minčių apie skausmą, blogą savijautą, tai vaiksciojau palatoje 😊, vaikščioti neskaudėjo, nepatogu buvo gulėti, reikėjo surasti tinkamą vietą.
Apie 15-16 val. pavalgiau trintos daržovių sriubos, geriu žolelių arbatą. Ir paprašiau, kad suleistų vaistų nuo skausmo, siaip būčiau dar kentųsi tą skausmą, bet chirurgas sakė “neduoti isiskaudeti ir nekentėti, nes gali būti vėliau blogiau”, taip ir dariau.
Mane išleido namo 19 val., nors galėjau per naktį likti, bet nenorėjau, namai bet kuriuo atveju geriau, gydytojas irgi nebuvo prieš, aš buvau geros būklės, nepasirodė kraujavimas, karščiavimas, tai išleido. Gydytojas liepė žiūrėti ką valgau, jokių būdu negali užkietėti viduriai, todėl grįžusi valgiau virtus burokėlius su alyvuogių aliejumi ir virtomis bulvėmis. Išgėriau nakčiai vaistų nuo skausmo, Xefo Rapid 8 mg.
Išgėriau nakčiai Duphalac ( laisviems viduriams)
2 dieną po operacijos
Naktį keliausi kelis kartus, tas maudimas, skausmas labai panašus, kai būna per mėnesines, moterys, kurios turi skausmingas menstruacijas mane supras, tik tas jausmas tiesiojoje žarnoje, dar ir kempinėlę jauti, kurios negalima “išspausti”, tai tas jausmas tikrai labai nemalonus, bet viską galima ištverti.
Ryte atsikėlusi jaučiau, kad noriu į WC, bet samoningai dar “laikiau”, kad būtų virš 24 val. po operacijos.
11 val. pasituštinau, buvo nemalonu, bet ne tragedija, išmatų buvo minimaliai, pasišalino pagrinde kempinėlė. Palengvėjo 😄.
Po tuštinimosi pasidariau vonelę su kalio permanganatu, taip patarė gydytojas, tai labai nuima skausmą! Vonelė turi būti šilta, net į karštesnę pusę. Po to stovėjau duše kokių 10 min.
Nuo šios dienos klijavau paketus, nes pasirodė truputį kraujo ir toks geltonas skystis. Žodžiu pradėjo valytis žaizdos.
Siaip patarimas būtų gerti vaistus nuo skausmo prieš WC, nes tada mažiau skauda tuštinantis.
Jei taip atsitiko, kad išgėrėte anksciau ir jau stiprių vaistų gerti negalite, išgerkite paracetamolio, aš taip dariau, man labai pamažindavo skausmą.
3 dieną - man ši diena buvo viena iš sunkesnių, kaip ir 4.
Pabudau nuo skausmo ir noro tuštintis, išgėriau Xefo, po pusvalandžio variau ant tuliko, siūlau atrasti sau tinkamą pozą tuštinimuisi, man padėjo laikytis rankomis už klozeto ir atsilošti galva į sieną, realiai laikai save ant rankų ir tuštiniesi, man taip mažiau skaudėjo, normalioje pozoje sėdėti labai skaudėjo.
Pirmas tustinimasis išmatomis, gerai, kad jos minkštos, nes aš net iš skausmo išprakaitavau, sekundėmis atrodo prarasi sąmonę, bet! Padeda gilus kvėpavimas, kaip kvėpuoji, kai gimdai, gilus kvėpavimas, dar man buvo lengviau, kai buvau visiškai nuoga, nes skausmas stiprus, atrodo, kad tau ten pjauna, todėl ir sakau, nuo skausmo vaistus reikia gerti prieš, aš neisivaizduoju, kaip pirmomis dienomis be jų.
Žodžiu pasitustinau 2 kartus. 1 kartas, vėliau po kokių 10-15 min antras, maciau, kad buvo kraujo, bet tai normalu, svarbu tik žiūrėt kiekį, jei jo tiek, kiek telpa į stiklinę, tada skubiai pas operavusį chirurgą ar tiesiog priimamąjį.
Deginimo jausmas, skausmas, iš to skausmo sunku eiti, nuėjau į dušą, ilgai stovėjau po tekančiu vandeniu, vėliau, kai atleido spazmas ir sumažėjo skausmas, pasidariau vonelę, joje dar praleidau kokių 15 min. Po visko pasitepiau Lidoposterinu ir ėjau gulti į lovą, skaudėjo, buvo savęs labai gaila, net buvo minčių, kam visą tą dariausi, nejaugi taip ir bus toliau, lovoje iš skausmo užmigti negali, tada man padėjo kitų žmonių atsiliepimų skaitymas, atsirasdavo viltis, kad tas skausmas laikinas ir viskas po poros dienų baigsis.
4 diena
6 ryto pabudau ir iš karto išgėriau Xefo, nes zinojau, kad tustinimasis gali būti nelengvas, suplakiau sau bananą su psiliumu (balkšvuojo gysluocio luobeles), saliero stiebais, siaip patariu valgyti kuo daugiau daržovių, nes maistas turi būti toks, kad neuzkietetų viduriai, o pavalgyti svarbu kad vaistai neėstų skrandžio.
Apie 8 val. WC. Vėl pasirodo prakaitas, skausmas, poza - laikausi rankomis, atlošusi galvą atgal, pasituštinu, ant išmatų matau kraują, bet nedaug, skauda, atsikeliu, einu į dušą, verkiu, gaila savęs, kad turiu 2 dieną tiek kankintis, duše skausmas mažėja, pasidarau vonelę, po vonelės tepu Lidoposterin. Šiaip pataria prieš tustinimąsi, bet man nepavykdavo, nes buvo per vėlu, nes tas jausmas labai staigus, kai geri laisvinamuosius vaistus (Duphalac).
Po WC guliu lovoje ir skaitau atsiliepimus ir visi rašo, bus geriau, tikiu, kad bus geriau 😊 apie 11 val. negaliu kentėti skausmo, geriu paracetamolį.
Pagerėja, pasviesėja akyse, galima gyventi.
5 diena
Tustinimasis vis dar skausmingas, bet jau jaučiu pagerėjimą, nėra jausmo, kad nualpsiu.
Žodžiu nuo skausmo tablėtes geriau iki 6 dienos ryte vakare, labai prisiziurejau, ką valgau, tai labai svarbu, nes kuo kietesnės išmatos, tuo labiau kraujuoja ir skauda.
Patariu po kiekvieno pasitustinimo darytis kalio permanganato voneles, jos labai padeda numalšinti skausmą.
Nuo 7 dienos be vaistų. Padėjo karstas dušas ir voneles, skausmas aprimdavo po 30 min.
Žodžiu, sunkiausią 1 savaitė, 2 savaitę dar reikia atsistatyti, jėgų ne tiek daug, bet jau jauti, kad gerėja ir gali gyventi. Bet dietos dar laikaisi.
Duphalac nustojau gerti 10 dieną po operacijos, tiesiog prisiziurejau maistą ir geriau Psiliumą, kuris man labai padėjo laisvinti vidurius.
Po šios operacijos po 3 savaičių dar yra skausmas tuštinantis, bet jis nėra stiprus, praeina po 10-15 min, bet labai svarbu po WC eiti į dušą ir darytis vonelę, iki 3.5 savaičių taip ir dariau.
Aš nuo mažens pripratus naudoti popieriu ir pasiplauti bedė. Dabar be popieriaus, is karto bedė. Tai man jokių problemų. Susireguliavau savo tustinimasi taip, kad viskas būtų rytais, tada esi visada namuose, jokių nepatogumų!
Neuzleiskite savo ligos, eikite pas gydytoją, skauda, bet viskas pakenčiama. Dziaugiuosi, kad viskas baigėsi, esu dekinga sau, kad pasiryžau išspręsti savo bėdą. Mano buvo 3 laipsnio mazgas, kuris iškrisdavo po tuštinimosi ir atgal pats nesugrįždavo, jam "reikėdavo padeti", taip pat turejau perianalinę raukšlę, tai operacijos metu sutvarkė viską. Operacija buvo ligasure metodu.
Sėkmės visiems!
Vaikas
