Neprasidedantis persileidimas (nesivystantis nėštumas)

«1 10 15 2022 24 Kitas »

kristute1

E. 3 m. 11 mėn.

E. 10 m.

2024.06.10 14:43 (prieš 1 m.)

O aš siūlyčiau netylėt, kalbėt. Galima su psichologu, jeigu norisi profesionalios pagalbos. Galima tiesiog su aplinkiniais, neslepiant. Nors man pačiai nesivystantis kažkokių neigiamų psichologinių padarinių nepadarė, priėmiau kaip visiškai natūralų procesą, šito fakto nuo aplinkinių neslėpiau. Ir tik po tokių pokalbių pamačiau, kiek daug aplinkoj susidūrę su nesėkmingais nėštumais, vaisingumo problemomis. Ne veltui statistiškai +- kas trečias žinomas nėštumas dėl vienų ar kitų priežasčių baigiasi nesėkmingai. Tada suvoki, kad vis gi tu tikrai ne viena šiam kely :uzjauciu:

vanilinis-dangus

2024.06.10 15:10 (prieš 1 m.)

kristute1 parašė:
O aš siūlyčiau netylėt, kalbėt. Galima su psichologu, jeigu norisi profesionalios pagalbos. Galima tiesiog su aplinkiniais, neslepiant. Nors man pačiai nesivystanti…

del sito sutinku. tikrai tokiu moteru yra labai labai labai daug. mano situcija daug kas zino, bet supranti, kad tai tik tavk skausmas. niekas nei jau klausia, kai jauciuosi, nieko. ir suprantu, kad net nelabai kam turiu pasipasakot. va tik cia, forume
2024.06.10 16:44 (prieš 1 m.)

vanilinis-dangus parašė:
del sito sutinku. tikrai tokiu moteru yra labai labai labai daug. mano situcija daug kas zino, bet supranti, kad tai tik tavk skausmas. niekas nei jau klausia, kai …

Tikrai tikrai taip... Dar su vyru galiu daug kalbėti. Jis kantrus, išklauso. Negaliu sakyti, kad jis 100% supranta. Tikrai ne. Kaip jis nejaučia to stebuklo, kai vaikelis auga po širdimi, taip negali ir pajausti to skausmo, kai tavy užgęsta maža širdelė... Bet jam tai bet kokiu atveju rūpi daug labiau už kitus. Juk tai ir jo vaikelis.

Ramuniupieva parašė:
Tikrai nėra lengva pereiti ši etapą, labai pažystamas jausmas. Tik vaikai palaiko kasdieninia rutina, keliesi ir eini darai tai ką turi daryti būdama mama. Jei ne v…

O taip, aš jau tikrai zombėju...Neatpažįstu savęs veidrody... Nuolat išvargus, nuolat liūdnu veidu. Net jei verkiau prieš kelias val, ploviausi šaltu vandeniu. Vistiek skausmas ir ašaros "parašyti" ant manęs...
Graužiu save, kad nesu gera mama šiuo metu. Bet gedžiu irgi ne bet ko, o savo vaiko. Tikiuosi, kad šis skausmas ilgainiui peraugs į ilgesį ir nebe taip stipriai skaudės.
vanilinis-dangus

2024.06.10 18:03 (prieš 1 m.)

jelly parašė:
Tikrai tikrai taip... Dar su vyru galiu daug kalbėti. Jis kantrus, išklauso. Negaliu sakyti, kad jis 100% supranta. Tikrai ne. Kaip jis nejaučia to stebuklo, kai va…

man buna uzsimirsta, bet veliau ateina pats faktas, kas atsitiko ir taip liudna pasidaro, juoda, tuscia. atrodo jau niekad negris mazutis. man dar siandien iseigine, i darba nejau, kieme lyja. dar slogiau viskas namie
bunant.. bet asaros mano jau isverktos. turbut ateina kitas etapas..
darbe irgi sloguma
jauciu. primena tuos laikus, kai dar nors ir labai labai trumpai, bet laukiausi. ir kaip ir minejau, darbe visiems laaabai greitai pasakiau, del ko db turbut tapau apkalbu objektu. gailiuosi, kad bent kalbomis neapsaugojau savo mazylio..
2024.06.10 18:12 (prieš 1 m.)

Aš tik vis pagalvoju, kad jei lemta buvo įvykti tokiai nelaimei, kodėl tai nenutiko ankščiau? Nebūčiau taip prisirišus... O dabar buvo taip, kad vykom į III lygio konsultaciją, didžiajam echoskopui, buvo viltis jau net lytį sužinoti. Vaikas jau buvo įgavęs žmogaus pavidalą. Atrodė pereinam į kitą saugesnį etapą. Ir viskas dužo į 1000 smulkių dalelių...
Jei tai būtų įvykę bent keliom savaitėm ankščiau, žinau, man būtų skaudėję mažiau. Deja, turėjau ir tokios patirties... 😔
vanilinis-dangus

2024.06.10 18:22 (prieš 1 m.)

jelly parašė:
Aš tik vis pagalvoju, kad jei lemta buvo įvykti tokiai nelaimei, kodėl tai nenutiko ankščiau? Nebūčiau taip prisirišus... O dabar buvo taip, kad vykom į III lygio k…

priminkite, kiek mazuciui buvo savaiciu? zinot, mano angeliukui buvo 7 su trupuciu, kaip ir tikrai nera daug-bet man nuo to ne kiek ne maziau skauda. man net 5 savaiciu butu gaila. nes vis tiek ten lialiukas jau buvo, tik gamta nedave jam laiko uzaugti 😭😭
2024.06.10 18:34 (prieš 1 m.)

vanilinis-dangus parašė:
priminkite, kiek mazuciui buvo savaiciu? zinot, mano angeliukui buvo 7 su trupuciu, kaip ir tikrai nera daug-bet man nuo to ne kiek ne maziau skauda. man net 5 sava…

Be abejo. Negalima lyginti skausmų... Bet kokiu atveju labai labai gaila. Nes tai asmenybė su savo išskirtiniu dnr rinkiniu.
Aš tik savo skausmą galiu palyginti... Nes persileidau 18sav, 6+sav, ir dabar 10sav. Tai man dabartinis skausmas lygus 18sav. Žvėriškas. Klykiau bet kur: gatvėj, ligoninėj, parduotuvėj. Užeina bet kur ir bet kada... Negaliu susiturėti. O su mažesniu nėštumu man buvo truputį lengviau. Bet tik man. Kitoms tai irgi skaudus ir žvėriškai sunkus praradimas. Kaip galima savo vaikelio negailėti, negedėti? 😢 Bet kadangi man tai buvo antras persileidimas, tai pavyko reaguoti ramiau, lyginant su 18sav skausmu.
Bet mums visoms gelia. Esam mamos, tai mūsų kūnas ir kraujas... Dieve kaip skaudu..
Tuo tarpu kitos specialiai abortus darosi arba gimdo vaikus vargui alkoholikų šeimose... 😭 Joms svetimas mūsų skausmas, net joms tai nereikšmingi gyvenimo trukdžiai. Kaip neteisinga!!!
vanilinis-dangus

2024.06.10 21:11 (prieš 1 m.)

jelly parašė:
Be abejo. Negalima lyginti skausmų... Bet kokiu atveju labai labai gaila. Nes tai asmenybė su savo išskirtiniu dnr rinkiniu.

kaip noreciau jus apkabinti ir paverkti kartu. as jauciu jusu skausma 😭😭😭 mano dvi pazistamos gimde 22-25 savaiciu vaikiukus del nesivystymo 😑😑
ir as dabar pati jau bijociau bel bandyti, nes jau patyriau, ka reiskia neklandus nestumas, praradimas. nes visada galvodavau, kad sklandus nestumas-savaime suprantamas dalykas..
2024.06.10 21:24 (prieš 1 m.)

vanilinis-dangus parašė:
kaip noreciau jus apkabinti ir paverkti kartu. as jauciu jusu skausma 😭😭😭 mano dvi pazistamos gimde 22-25 savaiciu vaikiukus del nesivystymo 😑😑

Ačiū jums labai ❤️
Aš taip pat bijau... Viena vertus žinau, kad gyti be naujo nėštumo bus labai sunkus ir ilgas procesas, kita vertus - labai bijau pastoti, nes dar vienos tokios "naujienos" nebeatlaikyčiau. Beto, labai bijau ir dėl savo sveikatos. Jei kažkada, kaip ir jūs maniau, kad nėštumas baigiasi sėkmingai, dabar atsiradę baimės dėl visokių komplikacijų ir kitų baisių dalykų. Suvokiau, kad absoliučiai nieks nuo mūsų nepriklauso ir nieko numatyti mes negalime 😔 Lyg ir norėčiau leliuko, bet jau labai labai abejoju ar ryšiuosi...
vanilinis-dangus

2024.06.10 21:34 (prieš 1 m.)

jelly parašė:
Ačiū jums labai ❤️
Aš taip pat bijau... Viena vertus žinau, kad gyti be naujo nėštumo bus labai sunku…

tai vat.. ir isvis man taip keistai.. as niekad nenorejau trecio vaiko nes daug nepalankiu niuansu. bet po sio praradimo kazkaip jau pati noriu trecio vaikiuko.. bet nezinau.. daznai paaglvoju ir tai, kad Dievas turbut geriau zino, kada ir ko mums reikia🩷 ir kad ir ziauriai skamba ir mane tas ne visada veikia, bet gal tikrai Dievas pasiimdamas musu maziukus mus ir maziuka apsaugojo nuo kazko baisaus ateityje?... 😓