Su vyru kartu 12 metu, santuokoje ketvirti metai, auginame suneli. Atrodo buvome jau pasiruose seimai, planavom, labai laukem...
Vaikutis gime ypatingai neramus, naktimis sunkiai miega, gydytoju isvada-per jautriai isgyvena visas geras ir blogas emocijas. Pervargome, prasidejo pykciai, ispradziu vyras vos ne priekaistaudavo, kad va, kitos mamos ir su trim susitvarko, o tu su vienu nei iseit nei ka pasidaryt negali
Bet kai paciam teko ilgesni laika likti su sunumi viska suprato.
Ir dabar nelabai galim kur iseiti, surmulys ir nepazistamos vietos maziuka labai veikia, darosi irzlus, galiausiai viskas baigiasi verksmais ir skubiu grizimu namo...
Bet tema juk ne apie tai... Kazkur jau daugiau nei 2 savaites toks vaizdas, kad nieko nebejauciu savo vyrui. Kazkokia tustuma...Yra-gerai, nera-dar geriau...Istiesu visa tai mane labai baugina ir skaudina, nes vyras mano gyvenimo meile, mano sunelio tevas.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
o si grizima pries pora savaiciu nieko, kaip artima drauga apkabinau... 










