Atsiprasau labai, jei ne ten pataikiau su tema, kelis kartus perziurejau visas skiltis ir vis neissirinkau i kur tiktu mano tema.
As noriu vaikucio, nebutinai dabar is karto, bet labai noriu, o MB nenori, man beveik 26, tai dar yra laiko, taciau jam beveik 40 , nebe 25, jog galetu pakeisti nuomone, jau jo toks amzius, kada tiksliai zino, ko nori ir ko ne. Jauciuosi blogas zmogus, kai aplanko mintys, jog gal ji delto reikia palikti, pati susigestu savo tokiu minciu, bet atrodo, kad jei niekada neturesiu vaiko, net nepabandysiu pastoti, po kokiu 20 metu, kai jau bus per velu, gailesiuos. Nezinau kaip elgtis, ka daryti, jo tikrai nepriversiu, o ir nenoriu versti uzsinoreti vaiko. Kaip manote ar meile gali buti stipresne, nei moters noras pajusti motinyste? Ar imanoma, jog veliau nesigaileciau, kad net nepabandziau?... Zinau, kad tema savanaudiskai skamba, bet noriu pasikalbeti







