Santykių krizė ar pabaiga?

1. 

   

   2021.02.15 22:33 (prieš 5 m.)

   Žinau, kad sulauksiu komentarų, kodėl seniau to nepastebėjau. Tikriausiai į viską žiūrėjau pro rožinius akinius.
   Kartu esame 5 metus. Turime beveik pusės metų mažylį.
   Pradžioje maniau, kad viskas idealu, realiai net kas neatrodė normalu, aš sugalvodau priežasčių vyrą pateisinti. Būdavo labai blogų laikotarpių, tačiau tikrai buvo ir tokių, kai jį labai mylėjau.
   Dabar turime beveik pusės metų mažylį, ir kuo toliau, tuo labiau jaučiu neapykantą vyrui. Ir nežinau ką daryti.. Atrodo kiekvieną dieną vis labiau erzina, kivirčai lygioje vietoje (seniau nusileisdavau ir atsiprašydavau, prašydavau nepalikti, nors tam ir nebūdavo pagrindo, jis pats iškeldavo problemas lygioje vietoje). Kiekvieną dieną vis daugėja pykčių, nesinori, kad vaikas augtų tokioje aplinkoje.
   Vyras visiškai niekuo nesidomi, turiu jam viską aiškinti, paaiškinti, jei kažko nesupranta ir atsakau, jis ant manęs pyksta, kad aš "specialiai taip kalbu, nes apsimetu protinga". Pagalbos nesulaukiu jokios, buvau netekusi darbo, per nėštumą sukausi kaip išmanau, kad tik mano angelėliui nieko netrūktų, su mano artimųjų pagalba įsigyjau pirmuosius pampersus, priežiūros priemones, rūbelius, vežimėlį (tikrai brangus pirkinys) ir pan, jam pasakius nemačiau nė menkiausio džiaugsmo ar susidomėjimo. Vienintelis jo pirkinys - lovytė, čiužinukui ir tam taupiau pati. Neprašiau jo, bet juk jo vaikas, negi pačiam visiškai nieko nesinorėjo? Jei užsimindavau, kad kažko reikia, sakydavo ar negaliu palaukti kol iki gimdymo liks kelios savaitės (likus kelioms, niekas nepasikeitė).
   Byrėjo ašaros ne kartą, tačiau maniau, kad gal vis tik nėštumas daro savo, ir tai tiesiog hormonai.
   Deja, situacija nesikeičia. Pati vis kažkokiu būdu bandau užsidirbti, kad tik galėčiau įsigyti mažyliui ko reikia. Buvau nedirbanti, per mėnesį gaunu tik vaiko pinigus - 60 eurų, kurių užtenka viso labo pampersams. Nekalbu apie higienos priemones mažiukui, rūbelius kuriuos labai greit išauga, skanesnę daržovę košytei, žaisliukus, kramtukus ir kt.
   Tiesa, kartais apmoka pieno mišinį, kurio užtenka mėnesiui. Vienintelė pagalba - sumoka nuoma ir komunalinius. Kartais taupydamas nuperka maisto MUMS Drebančiomis rankomis(kol nebuvo mažiuko, dažnai pati mokėdavau puse nuomos, puse mokesčių ir dar pati supirkdavau maistą, kurio realiai aš sunaudoju labai mažą dalį). Jau nekalbu kas būna, jei vėl pasibaigia skalbimo milteliai.
   Taigi, teko gryžti į darbą.
   **
   Kita dalis - konfliktai. Visiškai jokio supratimo, jis nesupranta, kaip aš galiu pavargti (visą laiką būnu su vaiku, arba dirbu - vaiką prižiūri seneliai). Turiu tvarkytis, skalbtis, bandau nugriebti kokią minutę, tikėdamasi, kad jis pabus su vaiku, TAČIAU. Tik paprašau pabūti 5 minutes, jis jau rodo jam savo telefoną arba būna nusukęs į TV. Mažiuko man gaila, jis nesulaukia dėmesio iš tėčio, todėl metu namų ruošos darbus ir leku pas jį. Pažaidžiam, pavalgom, migdau (kol migdau vyras net nesugeba tyliai pabūti, todėl migdymas trunka tikrai ilgai). Užmigžius einu tvarkytis kambarius, nusiprausti, žinoma prašau pastebėti vaiką, bet jis jau knarkia per visą kambarį, mat yra pavargęs po darbo dienos. Jei mažylis prabunda vėl leku pas jį, migdau..
   Sakysite gal jis nesupranta. Tačiau net jei aš jo paprašau pažiūrėti mažiuką ir nesukti jo į TV, jis vaikšto iš paskos su juo ant rankų ir sako tuoj mama tave paims, tuoj mama ateis, mama jau ateina, ir žinoma aš ateinu, nes po galais tai mano vaikas ir tikrai negaliu klausytis kaip jis verkia.
   Šiandien pradėjau migdyti, vyras vėl susigalvojo šimtą darbų, eiti trankyti lėkštes, kuo garsiau susirinkti rūbus einant maudytis ir t.t. Paprašiau pabūti su mažyliu penkias minutes, tiesiog trumpam norėjau nulėkti į dušą, nes vaikas išsiblaškęs nebeužmiega ir nežinia kada užmigs. Sakė padėk į lovytę, paverks ir nustos.
   Žinoma pasilikau su mažyliu, migdžiau jį visą valandą, kol tuo metu vyras saldžiai užmigo.
   Ar čia normalu? Ar aš prisigalvoju problemų lygioje vietoje?...
2. leila123

   

   

   4 m. 7 mėn.

   

   2021.02.15 22:48 (prieš 5 m.)

   Pirmadienis parašė:
   Žinau, kad sulauksiu komentarų, kodėl seniau to nepastebėjau. Tikriausiai į viską žiūrėjau pro rožinius akinius.

   Mano akimis jūs gyvenate atskirai, tik bendram būste.
   Parašėt apie mamos ir tėčio santykius, buitį. O tarp jūsų vyro ir moters santykiai yra? Pokalbiai, romantika, dėmesys?
   Kaip suprantu netekot darbo nėštumo metu, ar neturėjot stažo išmokoms? Tikrai sunku be pajamų, bet šeimoje vienas kitą palaikome ir neskirstom čia tavo maistas, čia mano ir tt.
   Iš to ką parašėt tai 100 proc aišku tik tai, kad esat nuostabi mama. Turit puikius tėvelius, kurie padeda. Tik klausimas ar jums vienai nebūtų lengviau negu su vyru

   7
3. Gaby_

   

   

   

   2021.02.15 23:03 (prieš 5 m.)

   Pirmadienis parašė:
   Žinau, kad sulauksiu komentarų, kodėl seniau to nepastebėjau. Tikriausiai į viską žiūrėjau pro rožinius akinius.

   Jūsų vietoje seniausiai būčiau palikusi vyrą ir išėjusi gyventi pas tėvus... Vyrui nerūpi nei vaikas, nei jūs. Kam gadintis nervus? Kokius santykius mato vaikas? Aš pati turiu pusės metų sūnų, ir vyrui esu pasakiusi, kad vaikas yra ir jo, todėl turim rūpintis ABU, skirti vaikui dėmesį abu, jeigu vaikas nerūpi, tai gal geriau negyventi tik dėl patogumo? Jūsų atveju kol dirbate vaiką prižiūri seneliai, tai gal tiek vaikui, tiek jums būtų geriau apsigyventi pas juos, nei rūpintis namuose ir vaiku, ir vyru. Gal net ir jūsų vyras susivoktų savo poelgius...
   O šiaip esat šaunuolė, ir esate pati geriausia mama savo vaikui, kuri stengiasi ir bando rūpintis visais įmanomais būdais 🌷

   2
4. Wizz

   

   

   

   2021.02.15 23:05 (prieš 5 m.)

   Jus santuokoje? Nepanasu, kad cia santykiu krize, nes santykiu nera

   1
5. 

   

   2021.02.15 23:07 (prieš 5 m.)

   Taip, mano artimieji nors ir daug nepasakoju , yra tos pačios nuomones, kad tiesiog gyvename viename būste ir tiek..
   Dėmesys tikrai nepasakyčiau, kad yra. Jei fiziškai, jis tiesiog manęs nebetraukia, visas tas nesirūpinimas baisiai atstumia. Pats visiškai neprisižiūri, nors laiko tam tikrai rastų, pati toks jausmas, kad būčiau vyresnė 10 metų, nei rodo pasas, bambeklė, o jis dar padaro taip, kad jausčiausi ne tik tokia, bet ir kvaila. Jei kažką pasakoju jis manęs negirdi. Nesvarbu apie ką, šunį, maistą, pasaulio naujienas, darbą, vaiką, visiškai nieko, toks jausmas, kad gyvenam atskirus gyvenimus. Dažnai nutraukiu pasakojimą vidurį sakinio - jis to net nepastebi, kadangi kad ir ką pasakočiau, negaunu jokio atsakymo, jokios reakcijos atgal. Tiesiog jaučiu kaip senstu minutėmis..
   Vienintelis artumas - fiziški santykiai, kurių po nėštumo prašiau pati, o dabar vyksta jo iniciatyva, aš tiesiog laukiu, kad viskas greičiau baigtusi.
   Realiai su juo vis dar būnu tik todėl, nes galvoju, gal čia laikina, nors pažvelgus į praeitį, taip neatrodo. Vaiką pilnai išlaikyti galėčiau pati (praktiškai ir išlaikau)..

   2
6. spinsa

   

   

   5 m. 4 mėn.

   

   2021.02.15 23:12 (prieš 5 m.)

   kaip man jūsų gaila..... kam save taip kankinti.... vienai be jo būtų kur kas geriau, nes dabar jis jaučiasi, kad Jis yra ten pirmoj vietoj, o po to tik jūs su mažyliu...

   4
7. Wizz

   

   

   

   2021.02.15 23:13 (prieš 5 m.)

   Pirmadienis parašė:
   Taip, mano artimieji nors ir daug nepasakoju , yra tos pačios nuomones, kad tiesiog gyvename viename būste ir tiek..

   Tai kas jus suvede su tokiu vyru? Kas buvo kitaip ir kada viskas pasikeite?
8. Wizz

   

   

   

   2021.02.15 23:17 (prieš 5 m.)

   Is patieties- santykiu krize istinka susilaukus pirmo vaiko. Tada gyvenimas jau kitoks nei pries vaika- nelieka daug laiko draugams, pomegiams, atsiranda pareigos, rutina ir buitis. O dar bemieges naktys ir nezinojimas, ka daryti su vaiku. Ar gerai viskas su vaiku. Vaikas pirmoje vietoje, o partneris kazkurioje kitoje bet jei yra meile, tada pradedama dirbti su savimi, ieskoti kompromisu, uzjausti vienas kita, suteikti erdves ir pan.
   Jusu aprasytoje situacijoje, as is vis nesuprantu kaip jusu vyras paprasciausiai negaili jusu ir nesirupina- juk tokie finansiniai santykiai nera normalus. Jus is viso emociskai zlugdoma esat.

   3
9. 

   

   2021.02.15 23:29 (prieš 5 m.)

   Atsakau į Jūsų klausimus:

   Ne, mes nesusituokę. Buvo manau puiki proga susirašyti, per visus karantinus, išvengiant švenčių, buvau užsiminusi, tačiau nutiko kaip nutiko. Turėjo gan didelį pirkinį, manau vėlgi jo skaičiavimai suveikė, ir pagalvojo, kad geriau būti ne santuokoje.

   Kas tada buvo kitaip ir kas mus suvedė, aš pati negaliu atsakyti. Tiesiog žiūrėjau pro rožinius akinius, jo netinkamiems poelgiams pati prigalvodavau pateisinimų.. Gal dėl to, kad buvau dar pakankamai jauna (vyras už mane vyresnis daugiau nei 5m).
10. Šilo_uoga

    

    

    

    2021.02.15 23:36 (prieš 5 m.)

    Paprastai visada palinkiu saugot šeimą ir daryt viską kas įmanoma. Bet jūsų atveju man net įtūžis kyla skaitant ant kiek vyras egocentriškas ir visiškai nesirūpina savo šeima. Aš manau tiesiog susikraučiau daiktus vieną dieną ir išeičiau (arba liepčiau jam susikraut ir nešdintis iš akių - priklausomai nuo situacijos), vistiek iš jo nulis naudos. Toks žmogus nevertas vadintis vyru. Kažkoks mažvaikis be atsakomybės jausmo.

    9

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!