2022.02.21 04:54 (prieš 4 m.)
narciziska parašė:
Jei atvirai , as buvau ta,kuri slykstejosi ilgesniu žindymu, ir garsiai tai aptarinedavau su kitais, nes...pavydejau. pavydejau, nes pirmo sūnaus nemaitinau. Bet ci…
Na, ilgesniu (ką čia ilgesniu - ILGU) žindymu šlykštėjausi ir tada, kai neturėjau vaikų, tad su pavydu tai nėra susiję. O ir šiaip nematau, ko ten pavydėti. Visados sakiau ir sakysiu, kad, nors ir kaip myliu dukrą, nei nėštumas, nei gimdymas, nei žindymas man nepatiko. Man regis, kad žindymą labai sureikšmina tos, kurios nori tokiu būdu būti vaikams "pačios svarbiausios" (ir atsiprašau už atvirumą, man tai neatrodo normalu). Krūtis gali būti ryšys su vyru, ne su vaiku. Kadangi visados į žindymą žiūrėjau kaip į vaiko maitinimą (ne nuraminimą, ne paguodą, ne ryšį, o būtent MAITINIMĄ), tai man žindymas nuo pirmos iki paskutinės dienos buvo nepatogumas, kurį, tiesa, būčiau tęsusi bent iki 6 mėn., jei būtų buvę galimybės. Galimybių nebuvo. Bet gavau patirties, kuri tik patvirtina, kad ir be motinos pieno gražiausi vaikai užauga, ir kad atpratinti galima net žindomo amžiaus kūdikį. Tad kalbos apie "negaliu atpratinti šešiamečio" man yra už suvokimo ribų. Sekantis etapas tokiai moteriai turbūt "sūnus išvyksta studijuoti į kitą miestą, nežinau, kaip reiks nutraukti žindymą".