2022.02.20 10:49 (prieš 4 m.)
Undarokas parašė:
As kol neturejau pirmagimio tai sakiau,kad butu labai gerai,jei bent pusmeti zindyciau,paskui visi planai ir tikslai keitesi dar kelis kartus...iveikus pusmeti ir p…
Na, tas vaikų turėjimas - neturėjimas, tai tikrai joks argumentas
Pamenu dar būdama jauna mergina mačiau tokią sceną: Ambulatorijoje moteris išsitraukė krūtį ir bandė žindyti verkiančią kokių 4 m. mergytę (spėju, po kokios procedūros). Mergaitė tą krūtį spjauna, bliauna, ji vėl kiša, makaluojasi tas papas, sėdi žmonės akis nuleidę. Vaizdas toks, kad apsivemti galima. Priėjo sesutė, padavė vaikui čiulpinuką, ėmė laižyti, juoktis, pamiršo visas problemas. Jau tada labai aiškiai supratau, kad niekados (tikrai niekados) nebūsiu tokia moteriške, kuri tokio amžiaus vaikui bruka spenį į burną. Dabar jau turiu dukrą. Dėl laktacijos problemų maitinau labai trumpai (iki 3,5 mėn.), bet požiūris į vaikų žindymą iki n metų nė kiek nepasikeitė. Man norma - metai, jei labai jau norisi - du, bet toliau tai čia tikrai ne vaiko, o mamos poreikis ("kokia aš svarbi ir kokia aš gera"). O supainioti savo ir vaiko poreikius labai lengva, nes jei jam ta krūtis nuolat kišama, tai jis jos ir nori. Mano dukra net kūdikystėje tuščią krūtį spjaudavo. Jokių ten žindimų "nusiraminimui" nebuvo nei karto. Ir atsiranda jie tikrai ne vaikų, o būtent mamų iniciatyva, kurios tokiu būdu tuos vaikus tiesiog netgi fiziškai užčiaupia.