TV
Sveiki, visi. Pritarsiu kai kuriems cia rasiusiems, kad kaip gerai, jog tokia tema yra ir daug kas dalinasi savo patirtimi.
Papasakosiu savo istorija - gal bus idomu ir naudinga.
Pati sia beda turiu gana seniai - gal 15m, kai nelabai prisiziuredavau viduriu, wc kai nepavykdavo padaryti greitai - stangindavausi ir pan. Kartais pasirodydavo kraujo, bet kazkokio stipresnio skausmo nebuvo. Tai taip ir gyvenau iki nestumo. Siaip daznai viduriai buvo link kietesniu, tai kasdien valgyti makaronu ir blynu sau neleidau, bet is esmes valgiau viska.
Paskutiniais nestumo menesiais kazkiek nesuziurejau mitybos (leidau sau daugiau) ir vieno wc apsilankymo metu labai uzkietejo ir teko pasistangint. O tada graziai sau isoreje issoko keli baisiai skausmingi guzai - prisidirbau. Tai man buvo signalas, kad reik labai susiimt ir iki nestumo pabaigos labai prisiziuret maista.
Gimdymo metu (2021 liepa) deja savo situacija smarkiai pabloginau - visi tie mazgai isoreje taip isdidejo, nauju atsirado. Kirpimo vietos gyjimas buvo toks lengvas palyginus su hemorojaus skausmu. Bet kazkaip neturejau laiko i save koncentruotis, visas demesys vaikui, tai taip ir gyvenau su esamu hemorojumi.
Budavo paumejimu per ta laika ne vienas, kraujavimo budavo labai retai, bet didziausias vargas tie isoreje esantys mazgai. Jie pulsuodavo, stovint nuolat mausdavo, skaudejo. Tai man pagrindinis diskomfortas buvo butent isores mazgai. Viduje jeigu ten kas susijautrindavo - skausmas nebuvo toks ziaurus, galima kenteti.
Bet, galvoju, dar esu jauna - nu negalima taip gyvent su nuolatine loterija wc ir paumejimu metu po 3-4d kenteti.
Tad prisivertusi susiorganizavau pirma vizita pas M.Drungila Antakalnio poliklinikoje (2022 geguze). Po apziuros sake ner baisu, 2-3laipsnis, operuotis nerekomenduoja. Israse detralex kursa, tepalu ir zvakiu - gydykis namie. Ok, bandom.
Gyvenimas nepagerejo, bet gyvenam toliau.
Po kiek laiko (2023 vasari) truko kantrybe - nuejau pas A.Dulski Grybo klinikoj. Vel ta pati diagnoze ir vel nerekomenduoja operacijos, nes pagal ji situacija ne is blogiausiu. Bet pasiule isbandyti ligaturu ziedus - nu ok, bandom. Sake gali reiketi 1-2proceduru. Po pirmos proceduros buvo labai silpna, vos nenualpau, o ir skausmas visai ne silp as buvo. Po 1proceduroa nieko gero, net gal blogiau (?), tad antra karta nusprendziau pinigu nemetyti. Nes jeigu butu jau taip nuostabu - visi darytusi. Vel gyvenam toliau.
Sio forumo skaitymas buvo mano nuolatine rutina. Daug kas gerai atsiliepe apie Zaks - ok, bandom pas ja.
2023 rugseji nuejau vizitui pas ja. Aisku ispeike tuos ziedus, bet kas idomiausia, kad jeigu seniau man visi gydytojai diagnozavo 2-3laipsni, tai Zaks 2 (ligaturos padejo??). Ji taip pat rekomendavo nesioperuoti. Be to - jeigu planuociau antra vaika - operacija tik po visu gimdymu. Na ok galvoju, gal ir po.
Taip gyvenau toliau. Bet tie paumejimai vis budavo toliau, ypac po gelezies preparatu naudojimo, maista jau tikrai prisiziuredavau, bet tie viduriai nenuspejami kartais budavo. Vidinio hemorojaus problemos tai kaip ir ok, lengva kenteti, bet isorinis gyvenima tikrai pradejo versti kosmaru. Stoveti ilgiau nei 10min darydavosi sunku daznai - spausdavo, mausdavo, skaudedavo. Iseinant i lauka jeigu neini spartesniu zingsniu ir stoviniuojant (kas su vaiku taip ir buna) - jauti skausma, nuotaikos ner. Nu koks cia gyvenimas. Siaip geriausios atrastos pozicijos - guleti, spartesniu tempu vaikacioti, sedeti taip pusiau. Blogiausia stoveti. Daznai net ir valgyti daryti stoviniuojant jau budavo blogai. Pagalvojau, kad koks cia gyvenimas - nuolat skausmas, bloga nuotaika, seima del to kencia - reikia kazka daryti. Nors apie antra nestuma vis dar pagalvoju, bet tai reiskia, kad jeigu nieko nedarysi - nestumo metu problema juk nedings, taip pat skaudes, o gimdymas tiketina pablogins. Tuomet ateinancius metus su kudikiu ant ranku ir todleriu - neisivaizduoju kokiose kanciose reiketu buti. Juk pagimdzius negalesi greitu metu operuotis. Tai nusprendziau rizikuoti - jeigu ir bus antras nestumas - gimdyti jau tik cezariu planuociau, o nestumo metu prisiziureti maksimaliai. Gal ivyks stebuklas ir nepasibloginciau iki dabartines situacijos.
Taigi - tvirtai apsisprendusi paskambinau Zaks ir sakau - operuojam. Ji labai operatyviai suorganizavo data ir lapkricio 20d.padare operacija ligasure metodu BAK.
Operacija - greita, uzmigdo pilnai. Operacijos metu suleidzia skausmo bloka, kuris turi veikti apie 10h.
Po op prabudau gan velai - leido pamiegoti. Man iskart pradejo diegti uodegikauli, kazkaip keistai man ten susije (tas pata buvo ir po ziedu dejimo). Bet galima kenteti. Papildomu vaistu negeriau. Nakvynei klinikoj likau, nakciai isgeriau nimesil, nes bijojau, kad jeigu isiskaudes ir nespesiu nusiskausminti - bus ne pyragai. Po op dave trintos sriubos ir vakarienei naturalaus jogurto. Miegas pirma nakti nelb ramus - vis lauki stipraus skausmo, bet jo nebuvo.
Kita diena po op - pusryciams kose. Bet as nevalgiau, nes ji buvo virta piene, tai pabijojau, kad uzkietins. Pries isvaziuojant - slauges instrukcija kaip priziureti zaizda. Sake, kas pas mane tikrai gilios zaizdos padarytos, tai gyjimas greitas nenusimato.
Po op atejusi Zaks sake, kad op metu atverus viska pasimate visas grazums ir is 2laipsnio perrase i 3 - sioks toks mano pasitenkinimas, kd as pati jauciau, jog tikrai ten blogiau ir visgi pasiryzau operacijai.
Grizus namo - issiviriau sau iprastos kapotu avizu koses, pagardinau aliejum. Pietums sultinys, vakarienei jogurtas.
Tiesa, grizus namo, link vakaro, pradejo spausti - atejo wc metas. Atejo tokia baime, jog pradejo kojos drebeti, bet viskas lb lengvai isejo - kadangi valgiau klinikoj tik skysta maista - tai srovele viskas isejo. Pfu, pirmas kartas lengvai. Pasidariau visas proceduras ir miegot.
Kokius nuskausminamuosius geriau - xefo 2k/d ir jeigu nesuveikia pilnai - ant virsaus po 2tabletes paracetamolio (500). Tai su skausmu visai pavyko tvarkytis.
Kita diena jau rimtesnis wc isejimas - baime maksimali, silpna, nervinis drebulys, pavyksta kazka padaryti. Tada greit i dusa, silto vandens srove i uzpakali, pastovi, kazkiek lengviau. Tada i dubeni su siltu vandeniu ir kalio permanganatu. Man nuo pirmos dienos liepe detis Zaks juodas zvakutes, teptis lidoposterin. Susikisti ten kazka i vidu pasakyti lengva, deja ten viskas taip istine, net skylutes nesimato. Bet vis bandai. Kartais pavyksta, kartais ne. Bet guodziau, kad ir kartais gerai.
Mityba labai prisiziurejau. Is laisvinamuju geriau duphalac ir dar papildomai gyslocio luobeles. Nezinau, nebuvo max gerai su viduriais. Per diena ejau i wc po kelis, kartais 3-4kartus. Skausmas tikrai stiprus.
Po 2sav vizitas pas Zaks - sake tinimas dar lb didelis, bet gyjimas vyksta. Daug salinosi gleiviu (kurios atrode lyg puliniI), o atsirade guzeliai isoreje (kas man nuo antros sav sukele didziausia skausma) - normalu. Sake gyjant turetu mazeti. Dar beje gavau velniu, jog duphalac geriu, o ne jos rekomenduota mucofalk ar lepicol. Grizusi pradejau gerti mucofalk, palikdama dar kazkiek gyslocio. Wc reikalai lb nesusitvarke. Pradejau galvoti gal per daug tu skaidulu - vandens tikrai daug suvartodavau, ismatu budavo lb daug kiekvieno apsilankymo metu. Ok, kazka reik keisti.
Meciau gysloti ir mucofalk ir nusipirkau lepicol bei magnio tabletemis (girdejau, jog jis laisvina vidurius). Dar kazkiek pamazinau maisto porcijas. Ir tada wc reikalai savaitei laiko lb susitvarke. Ismatos minkstos, lengvai iseina, pavyko sumazinti tustinimasi iki 2k/d.
Taip gyvenau pakankamai gerai savaite. Rytais dar tikrai stipriai skaudejo, tad po pusryciu gerdavau 2tabletes paracetamolio. Man jis visai padedavo. Aisku reikesavo palaukti 1h ar 2h kol suveikdavo, bet galima gyventi.
Kokia mityba taikiau?
Atsikelus - 4dziovintos per nakti slyvos, siltesnio vandens stikline. Tada wc (pas mane yra rutina, tai nereik ilgai sedeti, iskart atsikelus spaudzia). Po wc - naturalus jogurtas su mirkytom saulegrazom, linu semenim ir chia. Po kiek laiko - lepicol ir 30min praejusi pusryciai. Kapotos avizos, mirkytos seklos, aliejus.
Tada vaistai, laukiam kol suveiks ir einam pasivaikscioti. Per diena stengiuosi 10t zingsniu nueit.
Priepieciai - 2kivi
Pries pietus - lepicol. Po 30min - virta dazniausiai vistiena su raugintais kopustais ir zaliom salotom.
Tada wc ir vel pasivaikscioti.
Po keliu val - obuolys arba apelsinas
Pavakariams kefyras su keliomis mirkytomis slyvomis ir mirkytomis seklomis.
Vakarienei - zalios salotos arba trinta moliugu sriuba.
Visai pradejau dziaugtis gyjimu - nors skausmo jau buvo, bet dziugino wc reikalai.
Iki praejusio savaitgalio. Savaitgalio metu pridejau kelis dalykus - suvalgiau migdolu saujele, vietoj zaliu salotu pietums pasidariau kopustu salotu ir kefyro negeriau.
Ir mano nelaimei ivyko kazkas su viduriais. Vieno is wc metu pasirode kraujo - kazkokios kietesnes ismatos pasirode ir to uzteko, kad man viduj kazka pradrekstu. Vel nuotaika nuline, asaros. Juk vidus buvo apgijes, kas atsitiko... tai kadangi po kelis kartus einu i wc - ten nuolat dirginu ta vidu ir kraujas jau visada pasirodo. O ir viduje skausmas atsirado.
Tokia neviltis ima. Vakar jau 4sav suejo, galvojau reikalai jau tikrai geryn, o cia vat tas kraujavimas atsirado. Taip pat viduriai kazkaip irgi pasidare nenuspejami. Vel lydi kazkoks neissitustinimo jausmas, o vakar wc buvau net 4kartus.
Gal kas is patyrusiu turi kokiu pastebejimu, kas mano mityboje negerai?
Vandens isgeriu 4-5l per diena. Savaitgali gal kiek maziau buvo - 3-4l. Nu bet ir taip jo lb daug.
Siuo metu grizau prie tos pirmines mitybos, bet vat visko pasitaiko.
Siaip bendrai - operacijos ir visu tu gydytojo apziuru bijoti nereikia. Bet pooperacinis gyjimas - tikru tikriausias kosmaras. Reikalauja labai daug pastangu - fiziskai sunku, numeciau 3kg (kas man daug, nes ir taip svorio neperdaugiausiai turiu), o psichologiskai net nekalbu. Paverkti tenka neretai, atrodo kada gi cia pasibaigs....
Kaip sekasi nariams, kuriems jau praejo 2,3men po operacijos? Ar turit normalius gyvenimus?
prisijungiu į jūsų gretas su ta pačia problemėle. Kadangi, pati visą forumą perskaičiau, jaučiu pareigą ir pati pasidalinti savo pati…
