2021.01.23 23:54 (prieš 4 m.)
justinaP1990 parašė:
Ilgas kelias ir ju laukia, kiekviena akimirka dziaugsmas. Manes veliau sesute paklause ar butum pasiruosus augint du negalia turincius vaikus, nes jei butu ivykes s…
Atsiprašau įsiterpsiu šiek tiek, noriu papasakoti .
Prieš daugiau nei 7 metus mano tėtis susirgo onkologine liga, liga progresavo taip greitai kaip mes nebuvome pasiruošę , nors tokiam dalykui nepasiruoši niekada ..
Mano būsena tuo metu buvo tokia kad , buvau pasiryžusi bet kokia kaina prailginti tėčio buvimą šioje žemėje .. tuo metu negalvojau kiek man tai kainuos jėgų, finansų tiesiog norėjau šalia turėti jį... egoistiškai galvojau tik apie save , ir kad man žūt būt reikia jo šalia . Nesusimasčiau kokia jo gyvenimo kokybė, kokias kančias jis išgyvena ..
Ir tik tada kai jis man pasakė kad labai pavargo kovoti, kad nori numirti supratau kad esu savanaudė nes y situaciją žiūrėjau tik iš savo perspektyvos . Žmogus iškentė 5 operacijas, chemoterapijos kursą ir pasidavė, atsisakė gydymo nes tiesiog pavargo kovoti . Labai greitai mums teko atsisveikinti 😔.
Ką noriu visu tuo pasakyti, yra gyvenime situacijų kai nuo mūsų norų niekas nepriklauso .. galime labai norėti, labai gailėti, gedėti bet viskas bus taip kaip turi būti, taip kaip parašyta likimo knygoje ...
Aš gyvenime labai anksti netekau mamos, vėliau tėčio, vienintelė paguoda man buvo močiutė, deja pernai metų pradžioje išėjo ir jį .
Po laidotuvių vyrui sakiau kad jau nebeturiu ko laidoti .. dieve kaip tada klydau ..metų gale sumokėjau didžiausią gyvenimo kainą kokią tik galėjau sumokėti ... netekome dar negimusio sūnaus. Išnešiojau kūdikėlį beveik 33 savaites ir deja praradome jį. Jei tik mūsų liūdesys ir ašaros jį prikeltų verktume dieną naktį , jei tik mūsų norėjimas pakeistų istoriją norėtume be galo be krašto .. deja kartais istoriją eina perašyti tik atvertus nauja lapą..
