Pėdos širdyje parašė:
Kaip baisu jus cia matyti, apkabinu, laikykites, didziausios stibrybes jums. Nenoriu is karto jusu nuteikti, bet kariotipu atsakymas bus geras, nesu girdejusi savo …
Labai tikiuosi.... Ačiū visoms už paguodos žodžius.
Pėdos širdyje parašė:
Kaip baisu jus cia matyti, apkabinu, laikykites, didziausios stibrybes jums. Nenoriu is karto jusu nuteikti, bet kariotipu atsakymas bus geras, nesu girdejusi savo …
Labai tikiuosi.... Ačiū visoms už paguodos žodžius.
ieva6891 parašė:
Labas vakaras, moterys,
Labai jus užjaučiu, laikykitės, sunku ir parinkti žodžius
Sveikos. Aš savo vaikelio netekau lygiai prieš 2 savaitės – dėl progresuojančios vaisiaus patologijos buvo atliktas nėštumo nutraukimas 21 nėštumo savaitę. Genetiniai tyrimai neparodė nieko blogo, buvo atlikti ir tyrimai dėl infekcijų, galėjusių sukelti apsigimimus, tačiau ir jie nepasitvirtino. Ginekologai ir genetikai gūščioja pečiais, sako, kad atvėjis labai keistas ir labai retas, kad tokia patologija būtų jokių genetinių sutrikimų neturinčiam vaisiui.
Tai buvo pirmas mano nėštumas, planuotas ir labai lauktas. Su vyru norim vaikelio, todėl ieškom informacijos, kokius tyrimus galėtume atlikti, kad bent jau kažkiek apsidraustume nuo to, ką teko išgyventi. Šiuo metu genetikė paskyrė gerti folio rūgštį 800 mcg, o ne kaip įprasta 400 mcg.
Galbūt kažkam teko susidurti su patirtimi, kai vaikelio apsigimimai nebuvo nulemti genetinių sutrikimų? Kokie tyrimai planuojant kitą nėštumą jums buvo atlikti?
Autumn_Leaf parašė:
Sveikos. Aš savo vaikelio netekau lygiai prieš 2 savaitės – dėl progresuojančios vaisiaus patologijos buvo atliktas nėštumo nutraukimas 21 nėštumo savaitę. Genetini…
Mano pirmas sūnus gimė ir 1.5 metų prasidėjo visokios diagnozės nuo celebrinio paralyžiaus iki autizmo ilgą laiką buvo specifinis mišrus raidos sutrikimas dabar diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas pastoviai priežastys buvo neaiškios spėliojimai tik iki kol gime antras sūnus,kuris mirė 5 savaičių dėl diafragmos išvaržos,tada pradėjome genetinius tyrimus buvo atlikti kokie 6 ir visi atmesti,2020 lapkritį gimė trečias sūnus, ir tada genetikai darė konsiulima dėl pirmojo ir darė viso genomo sekoskaitos istyrima rado tonne-kalscheuer syndrome pasirodo aš esu nešiotoja, dabar vyksime priduoti kraujo aš ir mažylis,genetike nori mano broliu bet jie atsisako jiems sveiki vaikai ir jie nemato prasmės, aš prasmę matau nes pas juos mergaitės kurios ir gali nešioti si sindroma,o perduodamą tik berniukams, pakolkas trečias sūnus sveikas auga pagal amžių, genetike sakė kad gali persiduoti 50 procentų. Pas mane buvo 5 nestumai du nutrūko ankstyvajame laikotarpyje. Nezinau ar būčiau pasiryžusi gimdyti trečią jeigu būčiau sužinojusi prieš metus apie tai kad nesioju sindroma,bet dabar esu laiminga turėdama trečią sūnų jis man kaip atgaiva, už visą patirta skausmą
Merginos, kaip jauciates tos angeleliu mamos kurios turi kapelius? As nenoriu ir negaliu ten buti, einu prievarta atrodo
save grauziu kaip as galiu taip, bet nu kitaip negaliu nejauciu dvyniu ten, jauciu juos sirdy kiekviena diena, jauciu medziuose, vejy.. Bet tik ne ten.. Nuejusi i kapines jauciuosi pasimetus, nemoku apsakyt savo busenos 🙈🙈 nzn kaip tureciau jaustis tokioje situacijoje
justinaP1990 parašė:
Merginos, kaip jauciates tos angeleliu mamos kurios turi kapelius? As nenoriu ir negaliu ten buti, einu prievarta atrodosave grauziu kaip as galiu taip, bet nu …
Man irgi sunku buvo pirmi kartai, dabar lengviau.. Jau galvoju kaip sutvarkyti kapelį, kokiu gėlių pasodinti.. Nors sunku beprotiškai žiūrėt į į kapelį ir suprasti, kad ten guli mano vaikelis, kurio taip laukiau, mano svajonė, meilė... ❤️ Bet ateina laikas ir po truputį ateina susitaikymas, kad gyvenimas toks ir kitoks jis nebus... Labai jus suprantu, užjaučiu. Stiprybės jums❤️ 🙏
tygra parašė:
Man irgi sunku buvo pirmi kartai, dabar lengviau.. Jau galvoju kaip sutvarkyti kapelį, kokiu gėlių pasodinti.. Nors sunku beprotiškai žiūrėt į į kapelį ir suprasti,…
Ir dar toks durnas jausmas kad visi i mane ziuri, lygtai supranta kas nutiko, gailisi manes
justinaP1990 parašė:
Ir dar toks durnas jausmas kad visi i mane ziuri, lygtai supranta kas nutiko, gailisi manes
Taip, ir aš taip jaučiuosi.. Atrodo, kad balta varna esu, nelaimelė.... 😔 Šiandien darbe pas mano mamos amžiaus bendradarbę mirė sūnus.. Ir aš pradėjau galvoti.. Va aš taip kankinuosi ir verkiu praradus sūnų kurio nesūpavau, nemaitinau, neauginau, neleidau į mokyklą, universitetą... Man taip skaudu,taip baisu iki begalybės baisu... O kaip jaučiasi ji, netekusi sūnaus kuris jau suaugęs, kurį augino tiek metų.. O dieve, net pagalvoti baisu.. 😔 Kodėl taip nutinka ir už ką.....
justinaP1990 parašė:
Ir dar toks durnas jausmas kad visi i mane ziuri, lygtai supranta kas nutiko, gailisi manes
O mane kaip tik traukdavo ten. Iš pradžių kasdien šaltą žiemą važiuodavau, paskui bent į savaitę kartą (iki ten ~25 km). Dabar jei rečiau nuvažiuoju, graužiu save. Tačiau suvokiu, kad atstumas, gausėjanti šeima viską koreguoja.
O tas jausmas, kad visi žiūri eidami pro šalį, kai aš ten esu iki šiol lydi (6 metai netrukus). Nors tokių kapelių ten yra... deja...
5 testuotojų vertinimai
6 testuotojų vertinimai
2 testuotojų vertinimai