Moterys, aplanko jausmai, kad vyras nebijo manęs prarasti.. Gal per stipriai įsireiškiau"bijoti prarasti", bet visiškai neliko pagarbos.. Kartu esame ilgai, per tuos metus visko buvo, ir gražių ir skaudžių akimirkų, bet kažkur pražiūrėjau elementarų,bet labai svarbų dalyką-pagarbą... Draugystės metu, jis buvo vienu metu įpratęs elgtis ne visai mandagiai, dar kitų dalykų susidėjo, buvo pertrauka, po kurios supratome, kad norime stengtis vienas dėl kito, susižadėjome, susituokėme, gimė vaikutis, o bet tačiau.. Nesileisiu į smulkmenas, bet vyro paklausus, kaip jaučiasi gimus vaikui, jis prisipažino, kad neatrado savo vaidmens šeimoje, kol kas jis nesupranta, kokia jo funkcija... Vaikui ne mėnuo ar du.. Ir vėl prasidėjo dėl elementariai kvailų dalykų nemalonios replikos, nepripažinimas, jog įžeidė, nenoras pasikalbėti apie tai..
Šioms situacijoms "nepadeda"ir tai, kad nėra šiltų santykių su vyro tėvai, kartais man atrodo, jog jis savotiškai išsilieja ant manęs dėl to.
Aš taip pat nesu šventa, turiu savo nuomonę, katais ir balsą pakeliu, bet gimus vaikui, nebenoriu beprasmių ginčų (jei atvirai, nelabai ir laiko bei noro jiems lieka), noriu kurti darnią šeimą (apie tai daug kalbėjomės su vyru iki gimdymo, abiejų norai ir vizija buvo vienodi), daug analizavau save, kur pati galiu santykiuose tobulėti, ir, kai atrodo viskas gerai, ir vėl-kažkoks mini psichologinis išpuolis, ir dar-girdint vaikui.. Man baisu, kad mūsų santykiai darosi nesveiki (kokie yra vienu metu buvę draugystėje), dar baisiau-mes auginame vaikutį, kuris turėtų matyti normalius santykius, darną, baisu, kai vyras nenori įdėti į šeimą pastangų (gnet indų išplovimas jam yra didelis darbas, tikrai nemeluoju, daugiau nieko nedaro namuose, o ir tai, plauna, kad parodytų, jog cituoju "turiu juodai daug darbo ir matai negaliu būti su jumis"), į kokybišką buvimą kartu visiems, bet noriai skiria dėmesį tėvų nesąmonėms (neperdedu-naujo baldo pirkimas, nuotraukų ryškinimas seneliams ir pan.). Skaudu, kad kai jo tėvai nelabai gražiai elgiasi su mūsų vaiku (pvz. seneliui kliūva, kad vaikas panaši į mane), aš pradėjau atšauti jiems (man nepriimtina ir nesuprantama, kaip galima vienaip ar kitaip kalbomis sąmoningai įžeisti vaiką, kuris net apsiginti dar nesugeba), o mano vyras tyli, o poto dar meluoja kalbėdamas telefonu (mano šeimyna perduoda linkèjimus).. Bet neužstoja mūsų..
Man baisu, kad griūna mūsų šeima, nes be pagarbos aš neįsivaizduoju santykių. Man baisu, kad vyras neatranda savęs gimus vaikui, labai užsinorėjo laisvo gyvenimo, visur tik jis varo, daug dirba, o mes su vaikeliu visur dviese-į miestą, į muziejų, į parduotuves, į svečius ir panašiai. Man baisu, nes pradėjau nepasitikėti savo vyru (kalbu ne apie kitas moteris). Man baisu, nes pasiūlius nueiti pas porų psichologą, jis sutiko, bet paskui darė viskà, kad prie tos minties nebegrįščiau. Kartais atrodo, kad kuo didesnis vaikelis, tuo sunkesni mūsų santykiai.. Mums ne 20, virš 30.. Vyras kalba apie būsto paskolą kelių metų bėgyje, ir nuoširdžiai, aš išsigandau. Išsigandau, nes tą akimirką, kai jis kalbėjo apie tai, man viduje sukirbėjo NE. Aš bijau. Nesu uźtikrinta..
Bijau, kad pas mus išlindo per daug praeities nuoskaudų ir tų dalykų, kuriuos aš turėjau sužiūrėti ir įsivertinti prieš kuriant šeimą.
Labai norėjau išsikalbėti, nes sunku laikyti viduje.. O ašaros rieda kaip pupos, bet pamatęs, kad mano blizga (neverkiau, tik kaupėsi ašaros), uždarė duris ir išėjo..
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas








