Damut parašė:
O kaip jūs galvojate, kiek žmogus gali išgyventi racionaliai mąstantis be miego? Kas vyksta su žmogumi, kai jis ilgą laika neissimiega? Aš turėjau du vaikus labai m…
Sudėtinga forume "pasimatuoti", kurios vaikas neramesnis. Viena draugė labai skundėsi, kad jos vaikas neramus, namuose nieko negali pasidaryti ir tt. Bet mes su kita drauge, ne kartą matę tą jos vaiką, tik juokėmės, niekaip nesupratome, per kurią vietą tas ramutėlis vaikas neramus, lyginant su mūsiškiais. Mano irgi iš tų, kur vežime, ir autokėdutėje klykė. Praktiškai visi draugai be mažų vaikų, kartą aplankę naują žmogutį ir pamatę, kas per reikalai, dingo. Mėnesio pas gydytoją nusinešėme miegančią, kai pasiskundėme, kad neramus vaikas, gydytoja tik nusišypsojo, maždaug, visi tokie. Bet kai vaikas atmerkė akis ir paleido gerklę ant visos klinikos, kad susišnekėti buvo neįmanoma, gydytojos šypsena dingo, o vaikų sesutė išpūtus akis žiūrėjo ir manęs paklausė, ką aš darysiu, kai vyras į darbą grįš. Teko dėl savo bėdų ligoninėje pagulėti su žindomu kūdikiu, tai visas personalas jautė pareigą ateiti pasižiūrėti, "ką čia skerdžia" bei pasidalinti panašia patirtimi ir patarimais (niekas neveikė, kaip vėliau paaiškėjo, reikėjo tiesiog išlaukti). Aplinkinių palatų pacientės prašė raminančių, mano vaikui irgi jų siūlė (atsisakiau). Ir dar save visokiom dietom alinau, bandžiau ieškoti, gal kas mažutei netinka (neradau). Mes su vyru priėmėme, kad tiesiog toks etapas, reikia išgyventi, esame ramūs žmonės, bet tarpais tikrai rovė stogą tas klykimas ir tai, kad niekas be krūties realiai vaiko nenuramina. Nei stačiai, nei gulsčiai, nei šokio žingsniu, nei gulinčiu tigru, nei dar kažkaip. Neįsivaizduoju, kaip nemylint vaiko tokį etapą reikėtų ištverti. Paliktų turbūt išsirėkti, ir tiek... Tik reikėtų kokioje girios trobelėje...
Vaikas
pilvo kaip ir nėra, bet įprasti džinsai kažkaip nemaloniai per siauri 😂
