ievi parašė:
As absoliuciai pritariu, kad gimdyt namie bet kokiu atveju nesaugu ir negalima rizikuot kito asmens (vaiko) gyvybe, savo jei nori, galima. Bet tokie puolantys pasis…
Manau kad mamos nusiteikimas, zinios, turi didele itaka skausmo iskentimui, netgi naturaliam gimdymui.
Pvz pries pirma gimdyma, as gimdymu nelabai ir domejausi, galvojau ai visos pagimdos ir as pagimdysiu. nu nifiga.
TAip,sveikatos bedu buvo, aukstas kraujospudis kuris leido gydytojam mane ibaigunti, mano ziniu stoka, nemokejimas susikoncentruoti,padare savo ir viskas baigesi extra cp, 5 cm atsiverimas buvo, o as jau raiciausi is skausmo, nes visas demesys tik i tai ir buvo sutelktas, "kaip skauda". pirma gimdyma priemes gydytojas, nustate "diagnoze" - "sutverta meilei,bet nesutverta gimdymui", zodziu,jokio naturalaus gimdymo, nesvajok.
kagi, po 2 metu,pagimdziau pati, be nieko, be skatinimo,be epidiuro, nes domejausi, ieskojau ginekologes kuri nebutu is anksto nusistacius,kad jei jau pirmas cp tai ir antras aisku tik cp,nekalbu apie formalu leidima pabandyti gimdyti paciai, o apie tai kad gydytoja viso nestumo metu palaike pozityva. saremiu metu koncentravausi ne i skausma, o i tai kas tuo metu vyksta. kvepavau, sokau su vyru, tam ,kad tas skausmas igautu prasme, kai gydytoja pasake kad jau viskas,pilnas atsidarymas, as nustebau, nes laukiau "samones praradimo" apie kuri pasakoja per paskaitas. jo nebuvo.
taigi,manau ne tik mediku ar gamtos deka moterys pagimdo pacios, laimingos, su sypsena,bet ir del darbo su savimi, suvokimo ka darai....