2022.08.04 10:03 (prieš 4 m.)
Serepinė32 parašė:
Sveikos mielosios. Esu Kristina, man 32metai po 10metų santuokos palikau psichologinį smurtautoją ir su dviem vaikais išėjau į laimingesnį gyvenimą. Sutikau nuostab…
Sveika, aš jau laukiuosi trečio. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu 
Ryžausi apsvarsčiusi kartu su vyru visus pliusus ir minusus, žinoma pliusai nusvėrė minusus, o ir juos laikui einant galima ištaisyti. Bei aptarėm kaip pasikeis buitis gimus trečiam, laiko planavimas ir t.t.
Kadangi pirmų dviejų susilaukėm jauni, pagalvojome, kad arba dabar arba jau niekad tas trečiasis bus. Dar po kokių 5 metų tikrai nežinau ar ryžčiausi pagrandukui. Vaikai būtų vos ne paaugliai, jau anūkų laukčiau o ne savo konstruočiau 
Aš gal ir ne madinga dėl tokio požiūrio, bet jauna pradėjusi reikalus su nėštumais, gimdymais ir pampersais, jauna ir noriu tą gyvenimo puslapį užversti ir gyventi toliau, o ne kas penkis metus vis grįžti į tą patį. Tarpas tarp trečio ir pirmųjų vaikų ir taip jau prie didesnių 6-7 metai, bet čia įžiūriu ir daug pliusų, sūnūs didesni, savarankiškesni, turėsiu daugiau laiko vien leliukui ir jo poreikiams. Tai buvo vienas iš didžiausių pliusų man su vyru svarstant apie trečio planavimą. Nes vis gi didesnioji buities dalis bus man ant pečių tai ir turėjau apsvarstyti ar nebus per sunku, ar suspėsiu ar nepervargsiu, ar užteks laiko ir vyresniesiems. Tai kaip tokios mažos dvejonės ir baimės buvo kilusios, nes nieko iš giminaičių nelabai ir turim kurie padėtų, uošviai dar dirbantys, tai suskiuosi galima sakyti didumą laiko viena. Vyras dirbs darbe, po darbo kiek dar galės ar suspės man padės ir kažkaip suksimės. Lelius paaugs, bus tik lengviau.
Visgi jei susitvarkiau su pametinukais būdama dar jaunutė ir be patirties vaikų auginime, tikrai turėčiau susitvarkyti su vienu leliuku jau turėdama tiek gyvenimiškos patirties tiek patirties vaikų auginime
