TV
Jolynda parašė:
Na nenorėjau čia rašyti, nes diskusija ne į gerąją pusę buvo pasisukus, bet dukra ir keistenybių turi, vat jos ir verčia galvoti gal kažkas ne taip,
mano dukra pernai vasara buvo tokio amžiaus kaip jūsiškė, tai labai ryškiai pamenu mūsų atostogas prie jūros 🤦♀️🤦♀️ iki tos vasaros ji buvo paklusnus geras vaikas, niekada neturėjau problemų su ja, o tą vasarą lyg kas pakeitė vaiką, prasidėjo klykimai, kritimai ant žemės, daiktų mėtymas, darželyje pradėjo muštis, naktim klykti miegodama ir lunatikuoti. Tuo metu laukiausi, tai buvau tiesiog panikoje kas bus gimus broliui, ieškojau jai psichologo. Bet vasaros pabaigoje dramos baigėsi kaip prasidėjusios ir gimus broliui ji jau vėl buvo geras, švelnus vaikas, labai gražiai priėmė, rūpinasi, myli, saugo. Nežinau tikrųjų priežasčių jos elgesio, bet spėju, kad buvo kelios:
-mano nėštumas, mažiau jėgų, mažiau jai dėmesio, dar daug kalbėjom apie leliuką bandydami ją paruošti, tai gal persistengėme kiek
-darželyje sujungtos grupės, daug vaikų ir buvo sujungti mažiukai su priešmokyklinukais, kiek vėliau sužinojom kad vyresni skriaudė mažiukus, tyčiojosi, vienas spec. poreikiu berniukas nuolat žnaibė ir mušė maniškę
-nuovargis, isterijos padažnedavo po intensyvesnės dienos, per atostogas daug pavargdavo ir pervargusi naktim klykdavo. Kaip tik nustojo miegot pietu miega, bet jai matyt dar sunku buvo be jo
- mano emocinė būsena - buvau dirgli, pavargusi, nėštumas sunkus, būdavo kad pakeldavau balsą ir kaip taisyklė, neilgai trukus po kokios mano emocines duobes sulaukdavau eilines isterijos is dukros
ką darėm:
- skyriau daug individualaus dėmesio, kelias dienas per savaitę neleisdavau į darželį, važiuodavom į kiną, kirpyklą ir pan
- visada tardavomes prieš išeinant kur eisim, kiek busim, kada eisim namo, ka pirksim ir kt
- ištikus isterijai nešdavau namo visada, išmėčius daiktus kambary turėdavo juos surinkti, kitaip neis niekur
- daug kalbedavomes apie vaikus, apie kitokius vaikus, kodel mušasi, ka daryti kai mušasi ir pan
- stengiausi kiek imanoma apriboti saldumynus, ekranus ir sutvarkyti miego laiką
- pati bandziau nusiraminti, prašiau aplinkiniu pagalbos, visada atsiprašydavau pratrūkus, paaiškindavau, kad elgiausi blogai, kad ir mama kartais nemoka gražiai elgtis
- leidau būti savarankiška, dažnai klausdavau jos nuomonės, leisdavau spręsti pačiai, daryti "dideliu žmonių" darbus, kuriais ji labai didžiavosi
galbūt kažkas padėjo iš to ką surašiau, o gal tiesiog išaugo ir čia buvo kažkoks amžiaus tarpsnis. Dabar ji irgi labai aktyvi, emocionali, darželyje visko būna, pasipyksta, draugauja, liūdi, namie irgi visokiu dienu, naktim dar kartais rėkia, bet daugiau mažiau dėl visko susitariame ir isteriju tfu tfu tokiu kaip pernai jau nebebuvo ir tikiuosi nebus jų daugiau :))
Maniškei tik trys mėnesiai, bet jau domiuosi auklėjimu. Gal galite rekomenduoti gerų knygų apie auklėjimą?
