Lūšiukė parašė:
O kaip atrodo ne pozityvi tėvystė? Bausmė kokia turi būti?
Pozityvi tėvyste man atrodo bausmių neturi, ten yra logiškos pasekmes
Lūšiukė parašė:
O kaip atrodo ne pozityvi tėvystė? Bausmė kokia turi būti?
Pozityvi tėvyste man atrodo bausmių neturi, ten yra logiškos pasekmes
Lūšiukė parašė:
Nenorėkite greito rezultato. As auginu autistuka ir jau net pripažintos jo bėdos net specialistų. Jei tik kas tuoj ant zemės ir klykti. 4 metukai patys sunkiausi …
Nezinau, apskritai mane dažnai aplanko mintys, kad kažkas yra ne taip. Nes tikrai esu išbandžiusi ir tuos apzaidimus, ir daug ką.. Buvo momentas kai 1.5 iki kokiu 2.5 kai bėgdavo į gatve, kai mušdavo vaikus smėlio dėžėje, vsia laiką perspedavau, kad taip elgtis negalima, paaiskindavau kodėl ir nesdavausi namo, ačiū dievui tuos musimus ir bėgimus į gatvę išaugo, kalba ji pakankamai daug, tikrai jau pasako ko nori, tiek, kad ta kalba nėra aiski..
Jolynda parašė:
Nezinau, apskritai mane dažnai aplanko mintys, kad kažkas yra ne taip. Nes tikrai esu išbandžiusi ir tuos apzaidimus, ir daug ką.. Buvo momentas kai 1.5 iki kokiu 2…
50 proc raidos sutrikimas. gaukit siuntimą ir užsiregistruokit pas gydyt.vaiko raidos centre.sėkmės.
Jolynda parašė:
Nezinau, apskritai mane dažnai aplanko mintys, kad kažkas yra ne taip. Nes tikrai esu išbandžiusi ir tuos apzaidimus, ir daug ką.. Buvo momentas kai 1.5 iki kokiu 2…
Aš turiu tokį sūnų. Nuo kūdikystės labai judrus,aktyvus,smalsus,lyderis. Pagal temperamentą tikras cholerikas. Ir jam dabar tuoj 9 metai. O su emocijomis vis dar bardakas,labai impulsyvus,greitai užsiplieskiantis ir pan. Reikia labai daug judrių žaidimų,kad išlietų energijos perteklių
Va čia tokį straipsnį viena narė įmetė. Ten rado, kad tvirto charakterio vaikai ypač išgyvena ta vadinama krize..
saulutesmama parašė:
50 proc raidos sutrikimas. gaukit siuntimą ir užsiregistruokit pas gydyt.vaiko raidos centre.sėkmės.
Bet kaip ten į tą raidos centrą patekti? Pirma kart kai pasakiau šeimos daktarei apie savo nuogąstavimus, tai jai iš vis sukėlė juoką, kad nieko ji nenormalaus nemato, sakė, gal pakaks pas neurologa apsilankyti, ėjom kartu su buvusiu vyrų, tai ta neurologė ir susake, kad trūksta mergaitei dėmesio, skyrybos, mama daug dirba, kad ji taip dėmesio reikalauja ir pan, na, bet neurologė ir lieka neurologė, nors ir daug patarimų davė, aš net etatą susimažinau, bet situacija ne gerėjo, tada davė vėl man paprašius siuntimą į santariškės, o ten sakė jei, bus reikalas jau guldys į raidos centrą, bet ir ten nematė reikalo.
Jolynda parašė:
Nezinau, apskritai mane dažnai aplanko mintys, kad kažkas yra ne taip. Nes tikrai esu išbandžiusi ir tuos apzaidimus, ir daug ką.. Buvo momentas kai 1.5 iki kokiu 2…
Isaugs ir tai. Matysit, viskas susitvarkys tik reikia kantrybės. Manasis budavo pradeda nervuotis, pykti. As tuoj viską metus jį apkabindavau. Laukdavau kol emocijos nurims ir tik tada kalbėdavomės kaip kitaip reikėtų daryti, kad tiesiog gražiai kitą kartą paprašytų. Labiausiai isiaudrindavo, kai kas iš šono pradedavo komentuoti jo blogą elgesį ar seip patraukt per dantį. Kad tau kelnių trūksta, kodėl neapsikirpęs ar pan. Padėjo tik planavimas, pasiruošimas kas gali nutikti ir vengt dirgiklių. Žinoma daug daug kantrybės, budavo jau viduj uzverdu nors imk ir papurtyk vaiką. Tačiau čia nėra išeitis. Su laiku susitvarkė viskas ir db nuostabus vaikas, lb gero elgesio! Nei must reikėjo, nei kažkokių bausmių ar griežto auklėjimo.
Panasiu principu auginu ir mažąją. Būna kaprizų, ypač jei daugiau užsiėmusi būnu, pavargus būna ar prastai jaučiasi. Tai tada atsigroja. Kad kokių pabarstukų ne tokių pabarsciau ar siaudelis ne tos spalvos. Kantriai susitariu, būna kartais nusileidziu aš, kitą kartą pasakau, kad kitaip negali būti. Sekantį kartą padarysim kaip ji nori. Lb svarbu, kad ir atsiprasyciau ir pasakyčiau, kad suklydau. Manau tai yra viskas ko ir patys suaugę nori, kad aplinkiniai su mumis elgtųsi. Meilės, kantrybės, būti isgirstas ir pagarbos kito norams. Nera čia jūsų tų daug klaidų. Motinystė tai ir yra, kad klysti, sprendi ir pamažu mokaisi. O sunkesnius vaikus auginti reikia daugiau visko. Juk instrukcijos prie jų nebūna. Nors dažnai gerai būtų 😊
Jolynda parašė:
Bet kaip ten į tą raidos centrą patekti? Pirma kart kai pasakiau šeimos daktarei apie savo nuogąstavimus, tai jai iš vis sukėlė juoką, kad nieko ji nenormalaus nema…
žinokit nežinau, bet turėtu jusu mergaite patirti daugiau ir tada bus aiškau..Ir dar labai svarbi jusu kaip mamos intuicija-jei jaučiate, kad kažkas ne taip tai reikalaukite guldymo i raidos centrą. Nes neurologas mato vaika tik 15 min,
Jolynda parašė:
Pozityvi tėvyste man atrodo bausmių neturi, ten yra logiškos pasekmes
Bet jūsų dukra nesusiduria su savo netinkamo elgesio logiškomis pasekmėmis. Atsisako valgyti pačios pasirinktus blynelius ir reikalauja kitko. Gi neliko nevalgiusi, o gavo ko užsimanė klykimo pagalba. Nusprendė manipuliuoti, imituodama rankų kojų skausmus, nebuvo parvesta į kambarį, kad "sergančios" rankos ir kojos pailsėtų, o buvo nešama prie jūros...
Jolynda parašė:
Na duoti į "kupra" pastatyti į kapma ar kitaip baisiai nubausti, manau tokie metodai greit duoda reikiamų rezultatų, bet duoda vien todėl, kad vaikas pradeda bijoti…
Kiek skaičiau pozytivios tėvystės knygų niekur nemačiau, kad už blogą elgesį nebūtų pasėkmių ir kad toks elgesys turėtų būti toleruojamas. Tik ne bausmės taikomos, o natūralios pasekmės (išpylei gėrimą specialiai/kito nebus, rėkei ir kritai ant žemės/žaidimai bus baigti arba norimas daiktas nebus perkamas). Tik kažkodėl tėvai dažniausiai įsivaizduoja kad pozityvi tėvystė, tai tėvystė be auklėjimo.
13 testuotojų vertinimai
6 testuotojų vertinimai
4 testuotojų vertinimai