Norinčioms, bet nedrįstančioms pastoti

12 3 4 Kitas »

PalaimintaMAMA

3 m. 1 mėn.

2015.06.11 11:10 (prieš 11 m.)

Mylimas ir mylintis, labai rūpestingas vyras šalia. Vyras, kuris labai nori mažo leliaus, bandantis sklaidyti visas abejones. Širdis nori, o protas bijo: o kaip darbas, kaip pinigai, nėra savo buto, o tik nuomojamas, kur auginti vaiką? Ir ar sugebėsiu? Juk nebebus laiko sau, mums. Bus vien nerimas, baimė dėl visko. Pykstasi širdis, jausmai, protas Ir tik ateina mintys: juk vyras geras šalia, kuris nori vaikučio, kuris tikrai rūpinasi, palaiko. Bet visos dvejonės viską gadina. Dvejonės ne dėl jo, o dėl materialių dalykų, nes vaikui norisi visko geriausia.. Bet man jau 28-eri. Jau kaip ir laikas gal... Žodžiu, baisu... bet kiekvieną dieną mintys apie savo vaikutį. Kaip buvo jums? buvo baimių? ar pasiteisino?

2015.06.11 11:31 (prieš 11 m.)

zwaigzdelle parašė:
Mylimas ir mylintis, labai rūpestingas vyras šalia. Vyras, kuris labai nori mažo leliaus, bandantis sklaidyti visas abejones. Širdis nori, o protas bijo: o kaip dar…

Man niekada nebuvo dvejoniu. Kai pirma karta pastojau, mes taip pat nuomavomes buta. Ir tuo metu dirbau tik as. Tikrai nebuvo lengva. Bet niekad negalvojau, kad nereikia ar anksti. Laukdamas kada turesi buta ar dar ka gali buti jau ir per velu. Mums likimas sudeste viska pats. Pirmas nestumas pasibaige netektimi:/ db turim savo nama ir pagaliau po 4 metu pavyko vel pastot. Esu be proto laiminga bet buciau atsisakiusi to turto, kad tik butu gimes leliukas pirmas. Nera dienos, kad nepagalvociau, bet tas skausmas jau mazeja. Db vel turiu kuo dziaugtis dievinu savo lelyte jau db. O kai gims jauciu bliausiu savaite is laimes kiekvienas spyris , kaip dovana viskas gyvenime buna, kaip turi buti. Jus nesat tikra, kad su pirmu kartu pastosit. Jei tikrai norit tai kibkit y darbus. O likimas pats nuspres kada jau jum laikas. Po pirmos netekties 4 metus su virs stengemes kol pavyko.

11

Indodo

Dóm 8 m. 2 mėn.

Dór 13 m. 5 mėn.

2015.06.11 12:33 (prieš 11 m.)

Man buvo panasiai, tik kitu kampu ir blogiau ;) ne finansai, o as pati buvau baimes objektas. Ar mylesiu, o gal nekesiu, o gal vyro nebereikes, nes tik vaikas rupes ir t.t. irgi pirmas buvo netektas - nesivyste. Kitas atejo po metu. Tad tikrai likimas sudelioja

Laiko jums nebebus, bet laiko tryse ir nesinores keisti i laika dviese. As nesugebejau isivaizduoti saves mamos ir kaip viskas bus, bet viskas yra geriau nei tikejaus

Kai atsisuku atgal, tai suprantu savo baimiu saknis. Bet cia atskira tema... o darbas ir pinigai - laikina. Jus ir be vaiko galite tu dalyku netekti/netureti. Vaikas pakeis ir jusu poziuri i viska kas rupi dabar, po to gali visai nerupeti... o vaikui geriausia yra mama ir tetis. Jam dzin loveles kokybe, jam dzin ar rubai nauji ar deveti - jam reikes tik jusu glebio. Tie dalykai svarbus tik tevams buna

Tad pirmyn. Nieks nezino, kada ir kaip susidelios jums likimas, baimes tik gaisina laika

2015.06.11 12:40 (prieš 11 m.)

Man tas pats galvojau,bijojau,atrode vaiku nemyliu ir nenoriu,nei finansai leidzia nei galimybes,kol stuktelejo 32 tada netyciukas,vos tik supratau,kad nescia visos abejones dingo ir meile atsirado,dabar kai pagalvoju,kodel tokia kvaila buvau kai man 28 buvo

1
2015.06.11 12:40 (prieš 11 m.)

jei dvejojat reiskia nepakankamai norit kaip ir pasake saulyta kol viska pasidarysit tada jau galit ir negalet man va 20 metu, pati savarankisko gyvenimo pradzia, neturiu praktiskai nieko grynai savo bet dukryte mylima ir planuota, stogo virs galvos netruksta, pinigu taip pat

3
2015.06.11 12:45 (prieš 11 m.)

Vyras man suokė apie vaikus kokius metus.. aš vis atsikalbinėdavau, net nežinau kodėl labiausiai bijojau gimdymo ( aš net kraujo duoti eidavau visa apsiašarojus) kol galiausiai pasidaviau spaudimui pagimdžiau natūraliai, viskas praėjo labai sklandžiai.,dar iki šiol dažnai pažiūrėjus į savo vaiką vis pagalvoju kaip aš galėjau dvejoti.. geriausias laikas kartu kai esam tryse, ar einam pasivaikščioti, ar tysom visi vakare lovoje., nesuprantu kaip mes galėjome gyventi be mažiaus dėl finansų viskas labai gražiai susidėliojo, labai natūraliai. Aš esu tokios nuomonės, kad vaikui reikia būtiniausių daiktų ir tėvų dėmesio., bent jau mūms vaikas " kainuoja" labai mažai..vien kiek seneliai niekaip negali sustoti pirkti anūkėliui vargu ar mėnesio laiko mažyliui svarbu ar jis pietų miegelio lauke miega maxi cosi už 400 eurų ar tetos Zitos atiduotam velniai žino kokios firmos (mat užrašas nuo rėmo seniai nusitrynęs) vežimėlyje.. o kas bus kai užaugs? nežinau dar pati., bet, manau išeitį rasim., tad siūlau nedvejoti

14
2015.06.11 13:01 (prieš 11 m.)

Nors vaikui tikrai svarbiausia tėvelių meilė ir rūpestis, bet ekonominiai dalykai nėra antrarūšiai, nes vaikui, visgi, reikia tinkamų gyvenimo sąlygų. Bet čia turbūt priklauso nuo kiek rizikos tėveliai linkę prisiimti. Aš asmeniškai esu bailė ir labai mėgstu stabilumą (kiek tai įmanoma), todėl nusprendžiau gimdyti žinodama, kad galime išlaikyti vaiką ir suteikti normalias gyvenimo sąlygas, nuosavą būstą. Į darbą taip pat atsižvelgiau, kad įgyčiau daugiau patirties ir būtų lengviau grįžti į darbo rinką po atostogų (nors psichologiškai ), bet užtai ir gimdžiau vėliau - 31 metų. Tačiau kad ir kaip nuspręsite, tai bus tinkamas sprendimas, dėl kurio nesigailėsite

3

v.j.k

Mažasis brolis 10 m. 3 mėn.

Mažasis princas 14 m. 6 mėn.

Susituokę jau 21 m. 2 mėn.

Kartu jau 26 m. 1 mėn.

2015.06.11 13:13 (prieš 11 m.)

Aš galiu kalbėti tik iš savo patirties Man taip pat labai svarbu finansinis stabilumas. Svarbiausi prioritetai buvo mokslas, darbas, nuosavas būstas. Kai viską jau turėjau, tada ramiai galėjom planuoti šeimos pagausėjimą. Tad vaikelio susilaukiau būdama 28 metų.

PalaimintaMAMA

3 m. 1 mėn.

2015.06.11 13:49 (prieš 11 m.)

Kaip gera sulaukti padrąsinančių mamyčių! Na, aš esu visko bijanti, viskuo dvejojanti. O vaikui reikia materialių dalykų, nes jie mato, ką turi kiti ir jei to neturi patys, jiems skaudu, verkia, pyksta. Aš tikiu, kad likimas viską pats sudėlioja, bet norisi pirmiausiai įveikti stresą, savo stresą, nes kai jau laukiesi, tai tik kenktų vaikučiui.Todėl ir noriu, reikia man labai, išgirsti nuomonių kitų mamyčių. Pati neturiu daug pavyzdžių, nes beveik visos draugės dar neturi vaikučių. Kai buvau jaunesnė, norėjau vaikučio, kažkaip viskas atrodė savaime, niekas nerūpėjo. Bet dabar matau,kad vaikui reikia nemažai duoti ir nesinori rizikuoti, kai dar pati nestoviu tvirtai. Taip, turiu darbą, bet neseniai pradėjau jame dirbti. Vyras taip pat neseniai pradėjo dirbti (susituokėme prieš metus, tada gyveno kitame mieste, vžinėdavo į užsienį) Norisi siekti daugiau, bet norisi ir šeimos. Bet gal labiau norisi todėl, kad vyras dega noru ir mane užkrečia. Viskas prasidėjo pas mane gana vėlai: keičiau darbus (gal todėl vėl bijau dėl darbo), trumpai padraugavę susituokėme. Matyt, kad viskas susidėjo... Bandau nugalėti baimę, todėl ir kreipiuosi į jus

Indodo

Dóm 8 m. 2 mėn.

Dór 13 m. 5 mėn.

2015.06.11 15:42 (prieš 11 m.)

Del materialiu dalyku - kaip idiegsit, taip turesit. O ir tu paciu geru, dideliu, mandru zaislu isigyt naudotu lyg nauju galima labai pigiai. Bet daug mamu sako - su zaislais vaikai nezaidzia! Jauciasi is jusu minciu, kad vaiko neturit uz viska labiau vaikui reikes jusu, jusu zaidimo kartu, buvimo kartu. To reik visiems vaikams. Buti vienam ir zaisti su zaislais retas kuris vaikas geba. Kaip galvojat, ka tokio tures kiti ko jus savam nupirkt negalesit ir kokio amziaus budamas vaikas to reikalaus, verks ir pyks, kad neturi?