Magija5 parašė:
Įdomu, kodėl? Ar tai tik nebus susiję su tuo, kad kačių mamos irgi yra minkštos ir pūkuotos?
Na taip, gali būti ir tai
Magija5 parašė:
Įdomu, kodėl? Ar tai tik nebus susiję su tuo, kad kačių mamos irgi yra minkštos ir pūkuotos?
Na taip, gali būti ir tai
Bet su žmonėmis kiek kitaip turbūt. Prisilietimą vaikas gauna tada kai keičiamos sauskelnės, nešiojamas atsirugti ar šiaip, galiausiai maitinimas (jei ant rankų laikomas)... Pas žmones vistiek labiau eina per emocijas, net veido išraiška - ar ateini prie vaiko su šypsena ar tiesiog neutralia veido mimika 🤷♀️
minibraske parašė:
Bet su žmonėmis kiek kitaip turbūt. Prisilietimą vaikas gauna tada kai keičiamos sauskelnės, nešiojamas atsirugti ar šiaip, galiausiai maitinimas (jei ant rankų lai…
O kaip Jūs einate prie vaiko? Ar su šypsena, ar su neutralia veido mimika?
Magija5 parašė:
O kaip Jūs einate prie vaiko? Ar su šypsena, ar su neutralia veido mimika?
Na visaip būna - būna su šypsena, būna tiesiog neutraliai
Magija5 parašė:
O kaip Jūs einate prie vaiko? Ar su šypsena, ar su neutralia veido mimika?
Kazin ar jau visos mamos visada eina tik su sypsena yra buitis t.t. mes neesam robotai kad visada viskas butu padaryta ir dar su sypsena;)
minibraske parašė:
Na visaip būna - būna su šypsena, būna tiesiog neutraliai
Jeigu būna, kad ir su šypsena prieinate, reiškiasi vaikas gauna iš Jūsų ne tik fiziologinių poreikių patenkinimą, bet ir kažkiek šilumos. Labai smagu tai perskaityti, nes iš Jūsų buvusių parašymų susidarė vaizdas, kad visą laiką tiesiog kaip robotukas maitinate, keičiate sauskelnes ir t.t., bet dvasinio ryšio vaikui nesuteikiate. O dvasinis ryšys yra labai svarbu!
Dar vieną eksperimentą Jums pasižiūrėjimui įdėsiu. Galite ir daugiau pasigooglinti apie "Still Face Experiment". Jis parodo, kaip svarbu Žmogaus vaikui, kad mama būtų šalia ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai
akvile.jan. parašė:
Kazin ar jau visos mamos visada eina tik su sypsena yra buitis t.t. mes neesam robotai kad visada viskas butu padaryta ir dar su sypsena;)
Ne šypsenoje esmė. Aš būna ir piktai prie vaikų prieinu, jeigu ką nors iškrečia. Esmė, kad vaikas jaustų, jog mama yra šalia. Gera, pikta, pavargusi, visokia. Ne auklė, ne robotukas, atliekantis vaiko priežiūros funkciją, bet Mama...
Dar nepaminejau, kad vaikas į mane retai kada reaguoja. Pavyzdžiui, kai jis pamato tėvą ar močiutę (draugo mamą) - šypsosi, seka akimis kur eina ką daro. Į mane retai jis pažiūri, kai praeinu, kai keičiu sauskelnes, maitinu ar dar ką jis retai kada nusišypso nors būna bandau prajuokinti jį. Dažniausiai žiūri, kaip į sieną ir tiek. Labai keistai 🤷♀️ gal normalu tai, aš nežinau. Niekada artimoje aplinkoje nebuvo pas mane kūdikių.
minibraske parašė:
Dar nepaminejau, kad vaikas į mane retai kada reaguoja. Pavyzdžiui, kai jis pamato tėvą ar močiutę (draugo mamą) - šypsosi, seka akimis kur eina ką daro. Į mane ret…
Na, aš manau, kad jis jaučia Jūsų požiūrį į jį. Juk sakėte, kad jo nenorėjote, kad vis dar jaučiate, jog esate jam auklė, o ne mama. Dabar pats laikas tai pakeisti. Nepasiduokite. Švelniai pakalbinkite, apkabinkite, priglauskite nuoširdžiai, su meile ir, tikiu, kad su laiku savo vaiką "susigrąžinsite".
Magija5 parašė:
Na, aš manau, kad jis jaučia Jūsų požiūrį į jį. Juk sakėte, kad jo nenorėjote, kad vis dar jaučiate, jog esate jam auklė, o ne mama. Dabar pats laikas tai pakeisti.…
Bandysim, tikėsimės gerų rezultatų