Sermuonelis parašė:
Taip, as pati noreciau Samojedo, o vyras Vokieciu aviganio, taciau dabar gyvenam bute, o tiems sunims gyventi bute butu kankyne - juk reikia jiems erdves, palakstyt, issiduot ir t.t.Anksciau gyvenau name, turejom labradora, tas tai - visu draugas, kaula gali is dantu traukt, net nesuurgz... isbega i kiema, issilaksto, issizaidzia su kaimynu sunimis - rojus ten jam
Taciau issikrausciau, ir suniukas liko su namo seimininkais gyvent.
Dabar ieskom tokio "kompaktisko", ir kad per daug aktyvus nebutu. Va skaiciau, kad Pomeranian - visiskai prisitaikantys prie seimininko poreikiu - kai vaikai duksta, tai ir jis duksta, o jei seimininkas pensininkas, tai gali jam ant keliu ramiai tupet ir kartu ziuret TV. Tik kad jie labai loti megsta...
nu mes avigani turejom bute,aisku jiems reikia daug erdves kad jie galetu daug begioti,bet mes kazkaip daug ant stadijonu eidavom ,ir kaip atsimenu tai ji kuo puikiausiai nusilakstydavo,budavo dienu kad pati tingedavo eiti begioti.bet labai protingi sunys as tuo metu dirbdavau tai ji net mamos neleid=sdavo kad mane keltu i darba,paskui mama tik kambari praverdavo ir sakydavo ela kelk vaida i darba.sauni buvo kalyte
ir va kaip isvaziuodama i uk atvaziavau atsisveikinti nes buvom jau pas mociute palike ja tai ji taip mane laize taip asarojo as jai sakau tim metam issikiriam juk sugrysiu,o va nesulauke po metu negryzau o po dvienu nugaiso mama sake matyt is ilgesio nes kaip tik tevai atvaziuodavo i kaima tai vis ilekdavo i masina ziurek ar manes nera.


, padekit







