2013.12.05 15:22 (prieš 12 m.)
Na, jeigu jums idomios ivairios patirtys, tai galiu papasakot savaja. Pirmojoje darbovieteje isidarbimau dar budama studente, lengvai, nes gerai mokiausi, o darbas toks ir buvo -studentui (mazas atlyginmas, daug darbo - "kai nori prasimusti"). Bet tai tikrai nebuvo svajoniu datbas. Osejus is sio darbo, kita susiradau po 3 dienu. Visiskas atsotiktinumas, as baigus ES teises studijas ir kaip tik drauges darbovieteje isejo zmogus ir pradejo ieskoti zmogaus, ismanancio ES teose. Kadangi darboviete man labai patiko, nusimatantis darbad patiko, motyvacini kurpiau ne viena valanda , ejau i pokalbi ir gavau darba.
O siaip, kiek esu dalyvavus darbo pokalbiuose ir rasius motyvaciniu, galiu pasakyti, jog labai padeda gsuti darba nuosirdus noras ji gauti. Kai darboviete ar darbas neitin patinka, bet, pvz., motyvuoji save, kad ten neblogai uzdirbsi, taip snipstas ir haunasi. Matyt, pritruksta tos ugneles, kurios iesko darbdaviai. O kai labai nori konkretaus darbo, kai ten save matai, tai ir kalba liejasi laisviau ir visi pasaulio dievai paeda