TV
Nuo gimimo sunus buvo kitoks. I rankyte zaislu neėmė, neguguodavo, namie tyla buvo, ilgai lb kumstukus laike, bet buvo lb stiprus, anksti pradejo galvyte laikyti, sliauzioti, ropoti, 6,5 men stovejo.
Daktarei sakydavau, ejom pas neurologus, na gal toks vaikas girdejau. Buvo metai, du jis nesneka. Daktarai - isaugs, juk berniukai veliau sneka. Jauna, kvaila as - gal ir taip gal veliau pas vaika atsiras kalba. Bet man sirdis sake ne, kazkas negerai... gavom siuntima pas logopeda, pasakymas „ o kur jus buvot anksciau” 
i darzeli pakliuvom 2,7 m vaikas nei mama neistaria gavom eiti ppt, norint gauti logopeda darze, ok praejom, isvada - sunkus kalbos sutrikimas, gavom logopeda 2 kart i savaite, trecia kart mokejau logo, kad imtu per pietu miega sunu. Savaitgaliais privaciai vesdavom. Po darbu ir darzeliu namie pati dirbdavau su juo.
Laikas ejo, sunkiai sekesi pralauzti ledus, nz ar visu musu pagalba ar tiesiog atejo laikas jis pradejo kalbeti. Svepluoja mano busimas pirmokelis, jei skuba kazka pasakyti tai is vis sunku ka suprasti. Bet susikalba visi su juo. Buvom 5 m tirtis ar atitinka metus savo, viskas gerai. Beeeet... man vis tiek atrodo, kad jis kitoks nei jo bendramziai. Pvz.: lb nesusikoncentruoja i kazka, karate treniruote - o jis ziuri i duris kas kur atejo, kas isejo, kur kokia muse skrenda, kokia varna praskrido, treneris sako jau kita uzduoti, o jis dar ta pacia sena daro.
Darom uzduoteles namie - 5 raides kiek trunka parasyti? 2 min, 1 min? Jam ir valanda, nes jam reikia i toleta parasius viena raide, kita raide parasius atsigerti, po trecios koja suskaudo, po ketvirtos apsiverkti nes rasyt nenori, po penktos lekia nuo stalo kaip ikastas. O kur dar skaiciavimas. Vel pyksta ant manes. As mama jam kai priesas jauciuos, nors sako kad myli daznai, bet tevas jam visas pasaulis.
Su draugais jis ne toks kaip jo bendramziai, perka saldainiuka ar traskuciu pokeli tai jis viska atiduoda kitiems pats negauna, isdurineja ji lauke kaip turi buti, kalbu aiskinu, kad nuo to ar duosi jiems kazka ar ne jie vis tieks bus lauke, na kur jie desis, cia kiemo vaikai, vis tiek zais su juo. Pasikviecia is kito kiemo drauga pas save, atveza ji mama, tai tol kol veza ta drauga pas mus, trepsi laukia jo, atveze sako na va nz ar bus laiko su tavim nes kitu draugu turiu, as jiems reikalingas, nors tiems kitiems i ta mano sunu nusispjaut - yra gerai, nera gerai. Siandien eis pas drauga i svecius ir taip visada buna - 100 kart klausines ar ar eisiu? Ar nieks nepasikeite? Ar pirma valanda? Valanda nepasikeite? Tada isijungia fantazija beribe - va tuoj pasuks, pasakys kad negali, arba laika pakeis. Na varo is proto zinokit.
Jei pvz pasake nesirengsiu striukes, nesvarbu kad ruduo lyja, tai pakelia akis i lubus ir istisai kartoja nesirengsiu, nesirengsiu ir n kartu taip, tuo metu net nesi klauso. Oi galeciau vardint ir vardint. Snekam daug, aiskinam kaip galima elgtis kaip ne, o jis zinot ka atsakys as noriu gerti, koks oras lauke? Visiskai nesiklauso ka sakai, ko prasai. Mazesni broli tik ziuri, kad prikelti, kad kazka padaryti kad verktu... baisu sakyti bet man kartais atrodo kad jam smegeneles ne taip veikia.... kaip su vyru sakom jis kazkokiam savam pasauli gyvena.
O vaaaa dar geriausia buvo kai as su mazyliu ejau parkeli prie namu, o jis su draugais ejo, zinokit ejo ir praejo pro sali kaip pro nepazistamus, uzmete aki ir nuejo, toks vaizdas kad cia musu nepazista, su mociutemis taip pat elgiasi, su diedukais taip pat, su kaikuriais vaikais taip pat. Ir labai didelis pagyrunas, as galiu ta ir ta padaryti, as moku ta ir ta, o kai reikia tai pasirodo snipstas ir vos kas tik nesugauna asaros.
Gal kas susidure? Kur man kreiptis net nz. Lb pergyvenu del mokyklos.
Ir ne man vienai taip atrodo, kad jam kazkas ne taip. 
