lina289 parašė:
As irgi planuoju pasidaryt tyrimukus ir planuot toliau. Tikekimes, kad Kaledu stebuklai neaplenks musu namu. Sekmes jums. Labai lauksiu geru ziniu ir labai tikiu jo…
Ir is jusu lauksiu geru ziniu dar siais metais 😉
lina289 parašė:
As irgi planuoju pasidaryt tyrimukus ir planuot toliau. Tikekimes, kad Kaledu stebuklai neaplenks musu namu. Sekmes jums. Labai lauksiu geru ziniu ir labai tikiu jo…
Ir is jusu lauksiu geru ziniu dar siais metais 😉
Paskaičiau kątik šias mintis, ir nusprendžiau pasidalinti su Jumis. Na o tos, kurios skaitote angliškai, pasiskaitykit visą tekstą, pridedu nuorodą. Tikrai nuostabios ir įkvepiančios mintys, mane labai įkvėpė, privertė apmąstyti
"Žvelgiant dvasiškai, gražiausią pamoką išmokau iš savo dvasininko. Jis man pasakė, kad kiekviena siela, ateinanti į šį pasaulį, ateina čia su labai konkrečia misija. Įvykdžiusi tą misiją, siela gali išvykti. Švenčiausioms sieloms reikia tiek nedaug laiko šiame pasaulyje, kad jos palieka mus dar būdamos gimdoje, dar kitoms sieloms tereikia to vienintelio širdies dūžio, kitoms net nė to neprireikia...
Mes negalime suprasti Dievo kelių, bet kai tikime, kad viskas vyksta dėl tam tikrų priežasčių ir kad niekas nevyksta atsitiktinai, tuomet sielvartas palengvėja ir išgyvent gedulą tampa daug lengviau".
Labai linkiu visoms daug stiprybės...
Ir tikrai nebus nei vienos dienos, kol gyva būsiu, kad nepagalvočiau apie savo prarastą dar negimusią sielą
lina289 parašė:
Tikiu ir man pades❤️
Gera, kad yra neabejingu, kurios siltu zodziu ir patarimais paguodzia🤗
Pritariu! Aš irgi laišką rašiau! Visą meilę ir visą sielvartą išliejau ant popieriaus. Taip pat suruošiau mažą dėžutę. Į ją įdėjau laišką, echo nuotraukas, nėščiosios knygelę, naujagimio kojinytes ( jas dovanojom seneliams taip pranešdami džiugią žinią aoie nėštumą).
Klausimas - kiek laiko lridote sau sveikti po kūdikio netekties? Ar ilgai negrįžote į darbus, o gal kaip tik darbuos užsimiršdavote? Aš jau daugiau kaip mėnuo nedirbu. Visą laiką skiriu tam, kad greičiau pasveikti ir atsigauti. Jaučiuosi dar visiškai nepasiruošus ir planuoju derėtis,kad dirbti tik po naujų. Kaio kitos darėte?
Laumme parašė:
Klausimas - kiek laiko lridote sau sveikti po kūdikio netekties? Ar ilgai negrįžote į darbus, o gal kaip tik darbuos užsimiršdavote? Aš jau daugiau kaip mėnuo nedir…
As grizau siandien. Va dabar kaip tik lygiai dvi savaites nuo nelaimes. Nebuvo lengva, nes kolektyvas didelis, uzuojauta tik jautrina. Bet svetimo skausmo nebuna. Darbai leido kiek uzsimirst. Aisku jau po to, kai isklausiau visu atjautimus, net paverkem kartu. Gavau didele silumos doze. Dvi savaites nedarbingumo ir antra tik todel, kad anemija stipri. Persileidimas buvo 15 savaiciu.
Nera taisykles, kada bus geriau. Ir darykit taip, kaip geriau jums. Isjauskit ta skausma. Kai pasijusit pakankamai sustiprejus, grisit. As norejau jau dirbt. Darbas leidzia nors kiek uzsimirst. Linkiu ir jums sveikti. Kurti planus ir mylet save. Sekmes jums❤️
lina289 parašė:
As grizau siandien. Va dabar kaip tik lygiai dvi savaites nuo nelaimes. Nebuvo lengva, nes kolektyvas didelis, uzuojauta tik jautrina. Bet svetimo skausmo nebuna. D…
Ačiū labai! Aš kažkaip turiu tokį jausmą, kad turiu išgyventi viską pilnai - t.y. neužsimiršti darbuos, ar serialuos, nemarinti emocijų alkoholiu ar pan. Ir noriu tikėti, kad jei skirsiu tam visą dieną kiekvieną dieną, tai gal mažiau dienų reikės
tikiuosi ir jūs kuriate planus Kalėdos juk stebuklų metas ;)
Laumme parašė:
Ačiū labai! Aš kažkaip turiu tokį jausmą, kad turiu išgyventi viską pilnai - t.y. neužsimiršti darbuos, ar serialuos, nemarinti emocijų alkoholiu ar pan. Ir noriu t…
Taip. Labai svajojam, kad isejes Angelelis atsiustu mums Kudikeli. Tai ir yra didziausias stimulas stipret ir ziuret i prieki. O maza Angeliuka prisimint geruoju. Mes net kalbam su juo. Vyras sako vaziuoju ir kalbuosi taip, lyg butu. Bet jau ne su liudesiu, o paleidziant. Linkint jam gero.
Jei ir jus turit planu graziu, linkiu, kad su Kaledu stebuklu jie issipildytu❤️
Merginos noriu ir as papasakoti savo istorija tikiuos nepailgs skaityti😁 nuo pat pradziu gal kuriai ir prides stiprybes mano istorija aisku cia visokiu yra bet mano jau pagaliau su laiminga pabaiga😁😁. Pries 16 metu istekejau jaunute buvau vos 19metu po vestuviu praejus 1 menesiui suzinojau kad laukiuosi buvom 9 dangui bet praejus mazdaug 2 men pradejo teplioti ir isveze i ligonine pasirodo nevietoj pastojimas isoperavo viena kiausintaki gijau labai sunkiai susidare pilve laisvo skyscio ir pasekoje suede 2 kiausintaki nors dar bande gelbeti ir operacija po operacijos galiausiai praejus mazdaug 3 metam pasalino 2 kiausintaki asaros ir suvokimas niekada neturesim vaikuciu norejau numirti ir vyrui sakiau skiriames susiradi kita ir turesit vaiku o as negalesiu pagimdyti tau vaikuciu bet vyras vis nuramindavo kad viskas gerai nenusisnekek as ir turiu dideliu sveikatos problemu abu esam vadinas vienas kitam skirti ir taip jau gyvenam 16 metu. Taip ir bego metai kol viena karta nepakliuvau pas ginekologe viena ir ji man pradejo apie ivf proceduros siulima nebuvo tada pinigeliu tokiu tai as kažkaip uzsiciklinau ir pradejom eiti tikslo link taupyti pinigus. Kai mum buvo 10metu santuokos 1 ivf ir jis deje nesekmingas😥😥😥asaros neviltis norejimas mirti net pas bureja lankiausi kelis kartus ir visus kartus man rode kad turesim berniuka. Tada vel viltis isiziebe pasakiau sau aukstyn galva ir i prieki tu viska gali ir istversi. Taip ir buvo, kaip tik tada patvirtino pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir mes pradejom ruostis ejos pradzioj vis nesekmingai tai cista tai da koks velnias bet galiausiai nuo ivf pradzios praejo puse metu ir sekmingai pradejom procedura vaistu leidimaisi punkcija isodinimas laukimas 2 sav ir parode kad laukiuosi valiooooo vel 9 dangui nestumas pradzioj sklandus 9 sav nuvykus pranese identiski dvynukai tada nerimas dziaugsmas ir jaudulys viskas bet deje 20 sav suzinom kad tranfuzinis sindromas vaikam operacija atskyre kraujotaka viskas kaip ir ok stebejo kas 2 sav 24sav pranese kad dickis patyre insulta ir jis kad ir gims bet neisgyvens asaros bet sau sakiau viskas bus gerai ir jie abu gyvens deje 26sav pagulde i ligonine buvo planuota nupunktuoti vandenis truputi bet placenta atsisluoksniavo ir staigus cp. Vyliaus kad isgyvens deje mazylio pirmiause netekom o dickis po 17.25min iskeliavo. Laidotuves asaros viskas atrode kaip baisus sapnas. Praejo puse metu zaizda apgijo lankiaus pas nuostabia psichologe santarose ir kai norejau verkiau netramdziau saves vyras kazkaip kitaip emocijas isreiksdavo. Turejom dar saldytu blakstocistu ir is 3 atsilo 1 nors netikejau ir gal taip save guodziau kad neatsils patalpino ji man ir stai 2 sav teigiamas buvau vel 9 dangui o vyras netikejo iki pat galo kad mum pavyko noredavau kazka nupirkti mazyliui o jis neleisdavo aisku suprantu ir ji nes jis bijojo praito nestumo likimo. Ir spalio 29d gime nerealiai grazus berniukas Donatu pavadinom. Ir kas keisciausia mazyliui ant kaires rankos maziuko pirstuko kai gime buvo tarsi du zirniukai vienas mazytis o kitad didesnis kaip atauga prikibusios gyditoja kai pamate sako matos kad siam pasauli jis ne vienas turi angelus sargus. Tokia mano istorija taigi merginos isliudekit ir pirmyn.
irena86 parašė:
Merginos noriu ir as papasakoti savo istorija tikiuos nepailgs skaityti😁 nuo pat pradziu gal kuriai ir prides stiprybes mano istorija aisku cia visokiu yra bet mano…
Sveikinu ❤ ikvepianti istorija 🙏 aukit sveiki ir laimingi 🌷
irena86 parašė:
Merginos noriu ir as papasakoti savo istorija tikiuos nepailgs skaityti😁 nuo pat pradziu gal kuriai ir prides stiprybes mano istorija aisku cia visokiu yra bet mano…
Sveikinimai Irena, prisimenu tave iš Ivf laikų. Labai džiaugiuosi už jūsų šeimą.
25 testuotojų vertinimai
13 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai